Kviečiame susipažinti su buvusio gimnazijos direktoriaus asmenine knygų kolekcija

2018 11 20

Lapkričio 17 d. Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija iškilmingai paminėjo savo gyvavimo 100-metį. Džiaugiamės, kad šventiniai gimnazijos renginiai prasidėjo Zarasų viešojoje bibliotekoje, kur dabartinėse bibliotekos patalpose nuo 1931 iki 1971 m. buvo įsikūrusi mokykla. Renginys buvo skirtas buvusio gimnazijos direktoriaus Prano Pauliukonio asmeninės bibliotekos knygų „Dovana Zarasams“ supažindinimui.

Knygų pristatyme dalyvavo „Ąžuolo“ gimnazijos direktorius Rimantas Bikulčius. Susirinkusiuosius sveikino ir apie knygų kolekcijos atsiradimą Zarasuose papasakojo Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Arnoldas Abramavičius. Direktoriaus gyvenimo vingius pristatė P. Pauliukonio dukterėčia Vida, istorijos mokytojas Rimantas Bazaras. Viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Saulutė Pelekienė supažindino su dovanota vertingų knygų kolekcija.

Pranas Pauliukonis buvo taurus lietuvis istorikas, mokytojas, lietuviškos spaudos platintojas, korespondentas ir veiklus visuomenininkas Lietuvoje, Vokietijoje lageriuose ir vėliau Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1941-1944 m. dirbo Zarasų gimnazijos direktoriumi. Pasak R. Bazaro, P. Pauliukonis buvo „žmogus šviesuolis, spindėjęs Zarasų krašto žemėje.“

Pranas Pauliukonis gimė 1904 m. lapkričio 16 d. Varžgalių kaime, Deltuvos valsčiuje, tuometinėje Ukmergės apskrityje. 1922 m. baigė Ukmergės gimnaziją (4 kl.), 1922 – 1925 m. mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. Anot P. Pauliukonio dukterėčios Vidos, jaunuolis nenorėjo būti įšventinamas kunigu: „Nenoriu būti blogu kunigu, o geru irgi negalėsiu būti”. Grįžęs į tėviškę, padėjo tėvams dirbti ūkyje, o naktimis mokėsi pedagogiką ir istoriją. P. Pauliukonis 1926 – 1932 m. buvo pradžios mokyklos mokytojas Ukmergės aps., 1932 – 1934 m. – Kėdainių aps. pradžios mokyklos vedėjas ir 1934 – 1941 m. – Kybartų gimnazijos mokytojas.1937 m. vedė Elžbietą Piešinaitę, savo buvusią gimnazijos mokinę. Su žmona susilaukė devynių vaikų.

1941 m. rugpjūčio mėnesį, P. Pauliukonis tapo Zarasų gimnazijos direktoriumi. „Sudėtingu ir įtemptu to meto laikotarpiu, asmenybės darna, tobulėjimas, žmogiškumas buvo kasdienės Prano veiklos gairės”, – kalbėjo istorikas R. Bazaras. Iš pranešėjo lūpų, remiantis to meto Zarasų gimnazijos Mokytojų Tarybos posėdžio protokolais, galima spręsti, kad direktorius buvo pareigingas, atkaklus, besirūpinantis mokinių ir mokytojų gerove, disciplinuotas.

Direktoriaus artimųjų atsiminimuose užfiksuota, kad Pauliukonių šeima buvo dideli patriotai, tuo tarpu ir direktorius Pranas. Vokiečiams užėmus Lietuvą, žandarai stengdavosi prievarta įtraukti jaunus vyrus į kariuomenę. Tokiu tikslu vokiečių pareigūnai 1944 m. gegužės 22 d. atvyko į Zarasų gimnaziją. Jie kreipėsi į direktorių P. Pauliukonį ir pasakė, kad atvyko atrinkti gimnazistus kariuomenei. Direktorius, duodamas suprasti, kad pritaria tokiam pareikalavimui, įtikino vokiečius palaukti direktoriaus kabinete, o mokinius jis pats surinks ir atves į kabinetą. Neva tada viskas vyks be didelio pasipriešinimo ir skandalo. Tačiau, pereidamas klases, direktorius mokinius įspėjo, kas vyksta, ir liepė bėgti ir slėptis kaime. Grįžęs į savo kabinetą, kur vokiečiai laukė, jis nudavė nustebęs, kad nė vieno mokinio ten nebuvo. Neva jis, direktorius, mokiniams buvo įsakęs rinktis jo kabinete, o gimnazistai kažkodėl nepasirodė. Suprantama, tai vokiečiams nepatiko ir už tokį elgesį P. Pauliukonis buvo areštuotas, kalinamas Zarasų ir Panevėžio kalėjimuose ir ištremtas į Vokietiją.

Dukterėčia Vida pasakojo, kad Prano Pauliukonio žmona Elžbieta nutarė išvažiuoti paskui vyrą. Radusi jį, kartu sėkmingai paspruko iš Bernau. 1950 m. šeima atvyko į Ameriką, apsigyveno Worcesteryje, kur yra didesnė lietuvių kolonija.

Kaip veiklos žmogus, P. Pauliukonis vis ėmėsi to, kas jam atrodė reikalinga. Buvo liaudies teatro mėgėjas, pastatęs apie 10 veikalų. Jis aktyviai dalyvavo ateitininkų, skautų, šaulių, Vilniui vaduoti, Lietuvos Katalikų mokytojų sąjungose; Vokietijoje – tautiniuose komitetuose, Lietuvių bendruomenėje. Netrukus po to, kai atvyko į JAV, važiuodavo savaitgaliais į Putnamį dėstyti Lietuvos istoriją Nekalto Švč. Mergelės Prasidėjimo seserų bendrabučio studentėms, globojo jaunimo organizacijas, kasmet organizuodavo aukų rinkimą ir pan. Taip pat gausiai reiškėsi spaudoje – rašė korespondencijas, straipsnius, recenzavo knygas, nesibaimino ir polemikos bei kritikos.

1970 m. balandžio pabaigoje, pakirstas širdies smūgių, P. Pauliukonis iškeliavo amžinybėn. Jo laidotuvių apeigų metu, geras bičiulis kun. prof. Stasys Yla labai vaizdžiai apibūdino velionį: „Jo asmenybė savo veiklumu primena apaštalą Paulių, o Prano vardas – šv. Pranciškaus nusižeminimą ir kuklumą, nes velionis niekur nesiveržė į garbę, o dirbo ten, kur matė darbininkų trūkumą.“

Šiandien mums liko gražūs direktoriaus darbai, prisiminimai, ir žinoma, vertinga asmeninė knygų kolekcija, kurią dovanojo jo dukra Eglė. Kolekciją sudaro 111 įvairių mokslo šakų leidinių. Seniausiai išleista knyga – 1909 m., naujausia – 1981 m. Smagu, kad tarp dokumentų yra ir paties Prano Pauliukonio parašytos ir išleistos rankraštinės knygos – „Tautos istorijos mokymai“ (1963) ir „Vidurinių amžių istorija” (1947).

Kiti dovanoti leidiniai:

KUNIGO PRELATO JUOZO TUMO/ LIETUVIŲ LITERATŪRA RUSŲ RAIDĖMIS; IR, BROLIAI JUŠKOS-JUŠKEVIČIAI (1924)
ŠVENTASIS RAŠTAS. SENOJO TESTAMENTO (1913), 4T
ANTANO ALEKNOS / KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE (1936)
P. RUSECKO / KAIP LENKINTA VILNIAUS KRAŠTAS (1930)
BIZAUSKO / LITERATŪROS TEORIJA (1922)
BERNATOWICZ / PAJAUTA LIZDEIKOS DUKTĖ, ARBA LIETUVA XIV METAŠIMTYJ, (1911)
JONO BILIŪNO / RAŠTAI (1946)
JONO BILIŪNO / PAVEIKSLAI, APYSAKOS IR EILĖS (1913)
BERNARDO BRAZDŽIONIO/ TREMTIES METAI (1947)
JUOZO GABRIO / VINCO KUDIRKOS RAŠTAI (1909)
MAIRONIO / RASEINIŲ MAGDĖ (1947)
MAIRONIO/ NAUJOJI LIETUVA (1947)
VINCO MYKOLAIČIO PUTINO / RAŠTAI (1921)
V.MYKOLAIČIO–PUTINO / ALTORIŲ ŠEŠĖLY (1933), 3T
MATO MIEŽINIO / APIE MEILĘ IR BRANGINIMĄ SAVO PRIGIMTOSIOS TĖVŲ KALBOS (1009)
VINCO PIETARIO / ALGIMANTAS (1921) 1-2 tomai
A. RUCEVIČIUS / SUNKIAUSIAIS LAIKAIS (1920)
ANTANO STRAZDO (STRAZDELIO) / RAŠTAI (1914)
ŠATRIJOS RAGANOS / RAŠTAI (1928)
VAIŽGANTO / RAŠTAI (1922)
M. VALANČIAUS / PAAUGUSIŲ ŽMONIŲ KNYGELĖ (1920)
BRONIAUS KVYKLIO / MŪSŲ LIETUVA (1964)
ANTANO ALEKNOS / LIETUVOS ISTORIJA (1934)
V. BARTUŠKOS / KELIONĖ LIETUVON 1916 KARĖS METAI, (1916)
KAZIO GRINIAUS/ ATSIMINIMAI IR MINTYS (1947)
JANINOS MARKEVIČAITĖS IR LIUDO GIROS SUDARYTAS/ LIETUVOS ALBUMAS (1921)
P. RUSECKO / LIETUVOS KARIUOMENĖ (1927)
ADOLFO ŠAPOKOS / LIETUVOS ISTORIJA (1936)
P. ŠLIAŽO, I. MALINAUSKO / LIETUVOS ISTORIJA (1947)
VASARIO 16 (1933)
KUČO REDAGUOTA / AMERIKOS LIETUVIŲ ISTORIJA (1971 )