Rašytojas Arvydas Juozaitis: „Negaliu nekurti, nes gyvenu literatūroje“

Spalio 3 d. viešojoje bibliotekoje lankėsi rašytojas, filosofas Arvydas Juozaitis. Svečias puikiai žinomas kaip sportininkas olimpietis, dramaturgas, politikas ir visuomenės veikėjas, Atgimimo Sąjūdžio pirmeivis, kandidatas į Prezidento rinkimus. A. Juozaičio vizitas nebuvo politinė agitacija, svečias atvažiavo kaip rašytojas, pristatęs savo nekuklų išleistų kūrinių lobyną, kuriame virš dvidešimt autorinių knygų.

Filosofas pasidalino mintimis, kad jam literatūra yra gyvybiškai svarbi: „Negaliu nekurti, nes gyvenu joje“. Tik baisu pagalvoti, kad ateina metas, kai supranti, kad rašai, palieki kalbos ženklus, vaizdinius, o greičiausiai nebeliks kam juos skaityti...

A. Juozaitis susitikimo metu pristatė savo naujausias ir jam širdžiai mieliausias knygas. Knygų apžvalgą rašytojas pradėjo nuo „Napoleonas. 101 diena“ (2015). Knygoje pasakojama apie paskutines Napoleono valdymo dienas jam pralaimėjus mūšį prie Vaterlo. 101 diena – tai viskas, kas liko iš imperatoriškosios didybės, paskutiniai šlovės trupiniai ir paskutinės valandos bandant atsikovoti Paryžių. Žmogus, parklupdęs Europos monarchus, priverstas sprukti kaip medžiojamas žvėris. Kas tuo metu dėjosi Napoleono sąmonėje? Politinės intrigos, Napoleono aplinkos moterų pastangos išgelbėti imperatoriaus garbę ir gyvybę – šioje dramoje atsiskleidžia itin sudėtingas Prancūzijos istorijos laikotarpis.

Svečias teigė, kad labai lengva prarasti valdžią. Iš labai aukštos valdžios, labai greitai krentama į dugną ir tampama net kaliniu. Vienas iš svarbesnių pavyzdžių – Napoleonas – žmogus turėjęs viską ir tapęs niekuo ir pats tai sau išpranašavęs. A. Juozaitis priminė Prezidento Rolando Pakso, Lietuvos komunistų partijos pirmojo sekretoriaus Ringaudo Songailos panašias istorijas. Filosofas teigė, kad jam politika labai įdomi, nes visur mato dramą. Šypsojosi sakydamas, kad būtų net įdomu pastatyti teatrą... apie Lietuvos Respublikos Seimą.

Kitas autoriaus kūrinys – „Karalių miestas be karalių“ – tai buvo aštuonioliktoji rašytojo išleista meninės publicistikos knyga. Istorinei prūsų ir lietuvių žemei, lietuvių raštijos motinai, likimas lėmė audringą, skaudų ir įdomų likimą. Dirbdamas Lietuvos generalinio konsulato Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje kultūros atašė, autorius iš arti mato didžiulius pokyčius, vykstančius Mažojoje Lietuvoje arba Rytų Prūsijoje. Nepaprastai gyvas, aistringas, istorinių lygiagrečių ir šiandienos aktualijų kupinas pasakojimas ves skaitytoją iš vienos vigilijos į kitą, siūlydamas iš naujo atrasti didįjį kaimynų miestą ir visapusiškai derlingą kraštą.

„Gyvųjų teatras: istorinių asmenybių dramos“ (2012). Tai šešios dramos – šešios istorijos, kuriose dramaturgas prikelia visą galeriją istorinių asmenybių: sosto atsisakęs karaliaus Mindaugo sūnus Vaišvilkas, imperatorienė Luizė ir prezidentienė Smetonienė, neprisitaikantis menininkas Čiurlionis, imperines utopijas rezgę Pilsudskis ir Dzeržinskis, pulkas sovietinės Lietuvos kūrėjų. Dramose daug netikėtų požiūrio kampų, faktų, istorinio laiko refleksijų, dabarties prielaidų.

Naujausia A. Juozaičio knyga, pasirodžiusi šiais metais – „Tėvynės tuštėjimo metas“. Tai knyga takoskyra, kurioje sudėti septyniolikos metų apmąstymai. Esė rašytos išgyvenant nūdienio Lietuvos valstybingumo zenitą ir valstybingumo nuosmukį. Didžiausia ir skausmingiausia problema – iki šiol neregėtai gausus jaunosios lietuvių kartos emigravimas iš Tėvynės suprantamas kaip nacionalinės idėjos krizė. Autorius įsitikinęs, kad Lietuva skaičiuodama savo naujojo valstybingumo šimtmetį, patiria ir savo paskutiniąją lemtį – gyvena be rezervų. Visa tai, ką smagiai ir noriai demonstruojame socialiniuose tinkluose, – ir viskas. Užnugario nebėra.

Arvydo Juozaičio išleistas knygas galima rasti bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje.

Parengė Inesa DUMBRAVIENĖ,
Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene
Nuotraukos autorės