Gražiausias meilės suvokimas – tarnystė

Skaitytojų aptarnavimo Mokslo šakų skyriuje yra parengta spaudinių paroda, skirta Tėvo Stanislovo 100-osioms gimimo metinėms paminėti.

Tėvas Stanislovas - Mykolas Algirdas Dobrovolskis, (Tėvas Stanislovas OFM Cap., 1918 m. Radviliškyje – 2005 m. Kaune) – vienuolis kapucinas, kunigas, iškilus pamokslininkas, aktyviai priešinęsis sovietinei okupacijai, globojęs socialiniame užribyje esančius, nuo priklausomybės ligų kenčiančius žmones, bažnytinio ir liaudies meno rinkėjas. Už žydų gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metais apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, už savo įvairiapusę veiklą Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, Santarvės premija, išrinktas Lietuvos Tūkstantmečio žmogumi, jam suteiktas Kėdainių krašto garbės piliečio vardas. Tai – viena iškiliausių XX a. antrosios pusės Lietuvos asmenybių.

Mokėsi Radviliškio pradinėje mokykloje, vėliau – Kauno jėzuitų gimnazijoje. Besimokydamas gimnazijoje, jaunuolis apsisprendė pasirinkti vienuolio kelią. 1936 m. vasarą, po abitūros egzaminų, jis išvažiavo į Plungės mažųjų brolių kapucinų, pasižymėjusių griežtais neturto įžadais, vienuolyną.

Po ketverių išsamių studijų ir gilios dvasinio gyvenimo praktikos metų vienuolyne jaunasis Dobrovolskis įšventinamas į vienuolius kaip brolis Stanislovas. Jis pasižymėjo ypatingu darbštumu, gabumais, todėl po įšventinimo, vienuolyno vyresniųjų rekomenduotas, rengėsi tolesnėms teologijos ir filosofijos studijoms Prancūzijoje. Išaušo lemtingasis 1940 metų birželis, prasidėjo pirmoji tarybinė okupacija. Studijų užsienyje teko atsisakyti. Vienuolynas jį pasiuntė mokytis į Kauno kunigų seminariją. Kunigų seminarijoje klierikas Dobrovolskis gelbėjo žydus. Tuo pradėjo domėtis gestapas ir kaip sakė po keliasdešimt metų pats Tėvas Stanislovas „tai buvo vienas žingsnis iki Osvencimo“.

1948 m. rugpjūčio 11 d. Tėvą Stanislovą suėmė. Jį apkaltino nuolatine ir ilgalaike antisovietine propaganda ir nuteisė pagal tuo metu pagarsėjusį RTFSR Baudžiamojo kodekso (Lietuvoje jis galiojo iki 1961 m.) str. 58 – 10 II dalį 10 metų pataisos darbų. Po antrojo kalinimo Tėvas Stanislovas laikomas „ypač pavojingu“ valdžiai asmeniu, jam uždrausta netgi vilkėti vienuolio abitą. Buvo kilnojamas po nuošaliausias, skurdžiausias parapijas be elementariausių buities sąlygų.

1966 m. Tėvas Stanislovas buvo perkeltas į atkampų Paberžės bažnytkaimį Kėdainių r. Tėvas Stanislovas daug nusipelnė išsaugodamas nuo sunaikinimo kultūros vertybes. Jis rinko bažnytinio meno ir etnologinę medžiagą, klebonijoje ir šalia esančioje klėtelėje įkūrė unikalų bažnytinio ir liaudies meno muziejų. Jo rūpesčiu buvo įamžintas 1863 m. sukilimo vado kunigo Antano Mackevičiaus (1828–1863) atminimas.

Paberžė tapo ir visuomenės atstumtųjų – narkomanų, alkoholikų, nusivylusiųjų gyvenimu gelbėjimosi vieta. Ne vienas žmogus, pabuvęs Paberžėje, globojamas Tėvo Stanislovo, atsitiesdavo ir grįždavo į gyvenimą. Nuolat buvo sekamas sovietinio saugumo, ne kartą KGB tardytas, darytos kratos, kurių metu konfiskuoti užrašai, pamokslų konspektai, užsienio autorių vertimai. Viską pakėlė stoiškai.

Tėvas Stanislovas – Mykolas Algirdas Dobrovolskis mirė 2005 m. birželio 23 d. palaidotas Paberžės bažnyčios šventoriuje.
Testamente, parašytame, 2005 m. birželio 15 d., likus 8 d. iki savo mirties, Tėvas Stanislovas aukotojų lėšomis nupirktą 0,88 ha sklypą ir pastatytą špitolę paliko Labdaros fondui „TĖVO STANISLOVO NAMAI“. Labdaros fondo paskirtis – padėti atsitiesti socialiniame užribyje esantiems, kenčiantiems nuo priklausomybės ligų žmonėms.

Parengė Lidija KISELIOVA,
Zarasų viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė