Žemė ir poezija

Kovo 20 d. yra minima Žemės diena. Prisiminę ir pakalbėję apie ją, suskubome aiškintis, kodėl ir kaip turėtume tausoti jos turtus, kodėl atliekas turime rūšiuoti, kokios net nerašytos taisyklės galioja gamtoje. Skaitėme gamtininko Selemono Paltanavičiaus knygelę „Maži ežiuko sapnai“. Kartu su mažuoju ežiuku įsitikinome, kad sapne galima ne tik keliauti, bet plaukioti ir net skraidyti.

Kadangi rytoj – Pasaulinė poezijos diena, visi vaikai pasiėmė po knygelę, paskaitinėjo, susirado joje labiausiai patinkantį eilėraštuką ir ėmėsi iliustruoti. Kokia gi žemė be poezijos? Šiandien iliustracijos buvo neįprastos – iš džiovintų lapų (jie – Žemės ištekliai). Vaikų darbeliuose atgijo miškas, ėmė čiulbėti paukščiai, šypsojosi linksmi besmegeniai – jie buvo skirti J. Degutytės, V. Vasiljevos, A. Matučio, D. Žilaitytės, R. Skučaitės, P. Širvio, Maironio ir kitų poetų knygelėms. Ačiū šauniosioms miestelio bibliotekininkėms J. Gurskajai ir M. Voropajevai, kurios visada padeda vaikams susirasti norimą leidinuką.

Jei nebūtų Žemės, neskambėtų ir poezija. O šiandien ji skambėjo Žemei, nes mes visi esame jos dalis.

Giedrė MIČIŪNIENĖ,
NVŠ „Kūrybinės dirbtuvėlės“ vadovė
Nuotraukos autorės