Poetą Justiną Marcinkevičių prisiminus

Kovo 9 dieną Dusetų K. Būgos viešojoje bibliotekoje surengta popietė „Į kiekvieno krūtinę po žodį įdėsiu“. Minint tarptautinę gimtosios kalbos savaitę, mokiniai, vadovaujami lietuvių kalbos mokytojos Dainoros Biliūnaitės, kvietė prisiminti tautos poetu tituluojamą Justiną Marcinkevičių. Pasiklausyti jo poezijos susirinko vyresniųjų klasių mokiniai.

Popietę pradėjo moksleiviai Lukas Markevičius, Ieva Juozėnaitė, Karolina Glatkinaitė, Elzė Pimpytė,  Evelina Kundavičiūtė bei Gustė Jarmalavičiūtė. Mokiniai trumpai pristatė poeto biografiją, akcentavo jo poezijos temas. Skambėjo Justino Marcinkevičiaus mintys apie gyvenimo tiesas, apie kūrybą, poeto puoselėjamas vertybes: tėvynę, gimtąją kalbą, šeimą. Mokinių pasakojimus iliustravo fotomenininkės Onos Pajėdaitės nuotraukos su poeto gimtinės, Važatkiemio kaimo, vaizdais, svarbiais gyvenimo įvykiais, citatomis iš jo kūrybos. Justinas Marcinkevičius  teigė: „Poezija man visada buvo gimtasis kraštas, jo praeitis ir dabartis, miškai, kurie jame ošia, upės ir ežerai, kurie jį skalauja, paukščiai, kurie jame čiulba, ir žmonės, kurie jame gyvena.“ Jo poezija žavi paprastumu, lyriškumu, kuriame telpa daugybė svarbių tiesų. J. Marcinkevičiaus asmenybė buvo tokia pati, kaip ir jo poezija: jautri, šilta, patikima. Amžininkų teigimu, į J. Marcinkevičių visuomet buvo galima atsiremti.

Poeto eilėraščiai artimi, savi daugeliui žmonių. Apie 200 eilėraščių yra virtę dainomis, todėl gimnazistės Gabija Malažinskaitė ir Goda Judita Kazlaitė atliko dvi dainas: „Tėvyne, dainų ir artojų“ bei „Vienas žodis“.

Renginį baigė pedagogo, menotyrininko, menininko, buvusio Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos direktoriaus Raimondo Gapšio kurtas filmukas pagal poeto poemą „Homo sum“ (esu žmogus). Gražūs vaizdai ir raiškiai skaitomas tekstas palietė kiekvieno širdį.

Didelį įspūdį palieka šio poeto kūryba: J. Marcinkevičius siekia, kad jo žodis ne tik gražiai skambėtų, bet ir taurintų žmogų, turtintų dvasią. Baigti norėčiau literatūrologės Viktorija Daujotytės žodžiais: „Taip, Justinas Marcinkevičius buvo daugiau negu poetas. Virš jo kūrybos ir asmens buvo susidariusi ypatinga aura – slaptojo lietuviškumo prasmės ją kėlė ir laikė.“

Lipdau, o galo vis nėra.
O gal Tėvynę reikia visą laiką
Lipdyt ir kurti, kurti ir lipdyt?
Nes jei sustoji tik – jinai ir miršta.
Taip, kurti visą laiką. Visą laiką!
Lipdyt ir kurti.
(Ištrauka iš dramos  „Mindaugas“)

Emilija Čypaitė, IVg kl.
Nuotraukos Vandos Normantienės