Didžioji mūsų gyvenimo šventė – Lietuvai–100 metų

Drauge su visa Lietuva ir visame pasaulyje gyvenančiais lietuviais, šią didžiąją mūsų gyvenimo šventę, iškilmingai sutiko Dusetų K. Būgos bibliotekos kolektyvas ir Dusetų literatų klubo „Atgaiva“ narės. Biblioteka šventės laukė pasidabinusi tautiniais motyvais. Ant stalo išdėliota iš trispalvių kaladėlių didelė širdis, puošnioje vazoje Danutės Abukauskienės nupinta verba iš geltonai, žaliai ir raudonai nudažytų smulkučių daržo aguonėlių. Bibliotekos fojė lankytojus sutinka Lietuvos valstybės vėliava.

Jau vasario 14 dieną, Dusetų literatės rinkosi į literatūrinę popietę – „MES SKAITOME LIETUVAI“. Ši popietė – tai buvo mūsų, mažų ir paprastų žmonių susibūrimas, norint nuoširdžiais žodžiais ir prisiminimais išreikšti savo meilę tėvynei. Likimas buvo mums dosnus – nemirėme Sibiro sniegynuose, nežuvome karo audrose, apraudojome Sausio 13 – tosios didvyrius, sulaukėme Lietuvos  nepriklausomybės atkūrimo Kovo 11 – tąją ir dabar švenčiame Lietuvos 100 metų jubiliejų.

Labai norėjome Lietuvos šimtmetį atšvęsti ypatingai, širdyse išnešioję gražiausius tėvynei skirtus poezijos posmus, prisiminimus, susėdę prie kuklaus popietės stalo – švęsti ramiai ir jausmingai, žodžiais tarsi rankomis apkabinę mūsų Lietuvą. Ant stalo puikavosi K. Būgos bibliotekos kolektyvo sumąstytas tortas su simboliniu užrašu „LIETUVAI 100“ ir Lietuvos valstybės vėliavos piešiniu. Tortas iš išaugintų mūsų žemėje kvietelių, sukurtas darbščiomis dusetiškės rankomis.

Neieškojome garsių rašytojų knygose žodžių apie meilę tėvynei, neskaitėme poezijos posmų, kurie skambėjo per visus informacijos kanalus. Mes nutarėme – skaitysime tik savo sukurtas eiles, minėsime tik savo kaimynus, kurie savo gyvenimu kūrė Lietuvą, kurių indėlis yra labai svarus ir mūsų Dusetoms.

Elenos Antonovos sukurtame eilėraštyje „Lietuvai – 100“ norisi paminėti tik vieną labai nuoširdų posmelį:
„Už Laisvę Jos daug ašarų ir kraujo čia išlieta
Daug kankinių ir žuvusių už Ją kapuos.
Tiek daug paminklų garbei Jų nulieta –
Juos Viešpats saugo danguje, globoja Juos...“

Pasakodama savo gyvenimo įvykius, Rimtautė Jakaitienė prisiminė savo šviesią vaikystę tarpukario Lietuvoje. Iš jos išgirdome daug gražių prisiminimų apie mokytoją, Dusetų šviesuolį, tremtinį Petrą Kuzmicką, (kurio 120 metų jubiliejų rengiamės švęsti), kuris buvo ne tik mokytojas, bet ir įvairiausių meno saviveiklos būrelių siela. Petro Kuzmicko dėka, mažoji Rimtautė buvo tapusi „artiste“, jo režisuotame vaidinime „Vargo Lietuva“. „Atgaivos“ klubo narė Rimtautė sukūrė ne vieną eilėraštį, skirtą tėvynei. Buvusi tremtinė, galėjusi tik savo širdyje nešioti meilę valstybei, išreiškė eilėse:

„Taip troškau aš laisvą matyti Tave
Mintyse kartojau „BRANGI LIETUVA“
TĖVYNE, esi tu kiekvieno širdy –
Už turtą didžiausią brangesnė esi.“

Literatė Joana Stašienė prisiminė Lietuvos nerimą ir skausmą Sausio 13 – tosios naktį, kada buvo pasikėsinta į Lietuvos gyvastį. Rūpestėlis Joaną kankina ir dėl svetur išvykstančių mūsų vaikų ir anūkų:

„Suteikia daug liūdesio žemei
Iškeliavę vaikai iš šeimų.
Mes laisvi, tačiau kažin kas gena
Ieškot laimės kraštų svetimų.“

Šio straipsnelio autorė Marija Varenbergienė prisiminė Lietuvos laisvės kovotojus – partizanus, dusetiškius – Petrą Stankevičių ir Praną Namjūną, kovojusius Lokio rinktinės Vyties kuopoje ir 1944 metų gruodžio 26 dieną dalyvavusius Antazavės šilo mūšyje, kada nedidelė partizanų kuopa stojo į mūšį su reguliariosios Sovietų armijos daliniais iš Utenos, Zarasų, Daugpilio. Partizanams pavyko pasitraukti iš apsupties.

Šia literatūrine popiete renginiai, skirti Lietuvos šimtmečiui, Dusetų K. Būgos bibliotekoje nesibaigė. Vasario 15 dieną buvo atidaryta reikšmingų knygų paroda – „LIETUVA – MŪSŲ TIKĖJIMAS IR VILTYS“. Bibliotekos fojė, talpiuose ekspozicijų stenduose sugulė knygos skirtos Lietuvai. Tai ir garsių Lietuvos rašytojų literatūros kūriniai, ir istoriniai veikalai, ir periodinės spaudos leidiniai, išsaugoti bibliotekos archyvuose. Ši paroda reikšminga tuo, kad ji ilgalaikė. Šventė ir jos skambėjimas, vėliavų plazdėjimas, laužai ir šventiniai apšvietimai greit baigiasi, o ši paroda dar ilgai džiugins daugelį bibliotekos lankytojų, pakvies sustoti prie bibliotekos turimų knygų lobyno, liudijančio, kad Lietuva mums svarbi visada.

Šalia knygų parodos stendo dėmesį traukė ir nepaprastai įdomus sąrašas – jame bibliotekos darbuotojos iš savo kartotekų išrinko ir surašė savo skaitytojus, kurie per metus perskaitė po 100 ir daugiau knygų.Rush-essays.com

Džiaugiamės, kad šiame Dusetų kultūros židinėlyje visada gyva meilė tėvynei ir savo krašto žmonėms.

Marija VARENBERGIENĖ
Nuotraukos Vilijos VISOCKIENĖS