Eilėraštis – tai menas

Poeto Martyno Vainilaičio knygučių paroda Zarasų rajono viešosios bibliotekos Turmanto struktūriniame padalinyje – puiki galimybė pakeliauti po žavų vaikystės pasaulį, kuriame tiek daug šviesos, taurumo, trapumo ir paslapties... Niekada nesibaigianti gerumo versmė užlieja, vartant knygelių puslapius, skaitant pamokančias eiliuotas pasakėles.

Retas kuris užaugo be Martyno Vainilaičio eilėraščių. Jie mokė gerumo, meilės, skiepijo pagarbą, ugdė mūsų vertybes.
Nors jau dešimtmetis, kai poetas amžinybės namuose, tądien į Turmanto biblioteką 85-erių metų sukaktį paminėti susirinko ne tik mokiniai.

Paskaitę ir pasidžiaugę švelniais poeto posmais, pasižiūrėjome Kauno lėlių teatro spektaklio, kuris pastatytas pagal poeto M. Vainilaičio poemą „Bruknelė“ ir lietuvių liaudies pasakos motyvus, įrašą.

O paskui – piešėme. Vieni – laumę, kiti – raganaitę. Bet svarbiausia, visi keliavo eilėraščių takais. Poeto žodžiais tariant, „kiekvieną eilėraštį reikia paversti menu <... >. Menas – didžiausias gėrio ir grožio skleidėjas. Žmogaus dvasiniame, gyvenime, jeigu jis vaikystėje nepajuto tikrosios vaikų poezijos apžavų, be abejo, atsiranda spraga. Prieš imdamas plunksną į rankas, apie tai turėtų pagalvoti kiekvienas poetas.“

Giedrė MIČIŪNIENĖ
autorės nuotraukose – vaikų piešiniai