Poetai vaikščiojo po mišką

Sausio mėnesį gimė du žymūs lietuvių vaikų poetai Anzelmas Matutis (1923 sausio 7 dieną) ir Martynas Vainilaitis (1933 sausio 26 dieną). Šių poetų eilėraščiai yra žinomi ir skaitomi tiek vaikų, tiek suaugusiųjų.

Poetas A. Matutis yra išleidęs daugiau kaip 30 eilėraščių, poemų, eiliuotų pasakų knygų vaikams: „Genių kalvė“, „Grok, žiogeli, smuikeliu“, „Girios televizorius“, „Drevinukas“, „Milžinų šaukštas“, „Miško cirkas“, „Vyturių vainikas“ ir kt. Kūrybos šaltiniai – artima draugystė su vaikais ir Gudų giria. Poetas save yra pavadinęs girios vaiku. Vienas svarbiausių rašytojo poezijos bruožų – liaudies dainai, pasakai artimas gamtos sužmoginimas, žmogaus ir gamtos susiliejimas. Jo sukurti herojai skatina mylėti tėvynę, tėvus, tausoti gamtą, nelikti abejingam gamtos niokojimui.

Martynas Vainilaitis – Lietuvos vaikų poetas bei rašytojas, vertėjas, sukaupęs taip pat didelį kūrybos bagažą – „Pupų pėdas“, „Grigo ratai“, „Ežio namas“, „Mano volungėlė“, „Juokų maišelis“, „Kiškio pilaitė“, „Dundulis dunda“, „Bruknelė“ ir kt. Visomis vaivorykštės spalvomis žėrintis M. Vainilaičio poetinis pasaulis įdomus, stebuklingas ir paprastas, rimtas ir linksmas. Poetas daugiausiai rašė apie gamtą, vaikus, žvėris, paukščius, jų gyvenimą.

Bibliotekos darbuotoja kartu su vaikų dienos centro „Draugai“ lankytojais ir centro darbuotoja, vieną žiemos dieną sugalvojo apsilankyti miške ir pasikalbėti su gyvūnais ir paukščiais. Taip pat gavo užduotį: bibliotekininkės pateiktus žodžius, kurie buvo atrinkti iš poetų kūrybos, surasti knygose ir padeklamuoti eilėraštį. Vaikams teko ilgai skleisti ir klaidžioti po knygų puslapius, ieškoti bruknės, voveraitės, gandro, kiškio, karvės, šermukšnio, meškos, ežio ir kitų. Tačiau kaip sakoma, neįveikiamų užduočių nebūna – kartu su poetais, vaikai žavėjosi miškais, „per baltus patalus išmynė pėdas. ...apkabino eglę, uosį...“.

Nijolė PILAC,
Ligoninės padalinio vyresnioji bibliotekininkė
autorės nuotraukos