Paroda „Reformacijai – 500“ iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos

 2018 m. sausio 16 – vasario 10 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje (Respublikos g. 14, Panevėžys) I a. stenduose eksponuojama paroda „Reformacijai – 500“. Joje – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomi dokumentai ir jų kopijos, atspindintys Reformacijos istoriją Vakarų Europoje ir Lietuvoje.

Parodoje eksponuojami Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomi dokumentai ir jų kopijos, atspindintys Reformacijos istoriją Vakarų Europoje ir Lietuvoje.

1517 m. spalio 31 d. Martinas Lutheris (1483–1546) Vitenberge paskelbė savo 95 tezes, kurias kvietė apsvarstyti „iš meilės tiesai ir noro ją išsiaiškinti“. Ši data simboliškai yra laikoma Reformacijos pradžia. Visgi jau anksčiau įvairūs katalikų dvasininkai kalbėjo apie poreikį reformuoti Bažnyčią, tad ir paroda pradedama dviejų tokių „protėvių“ – Jano Huso (1369–1415) ir Girolamo Savonarolos (1452–1498) – veikalais. Išskirtinas čia Girolamo Savonarolos „Kryžiaus triumfas“ (Triumphus crucis, sive De veritate fidei), kurio eksponuojamą egzempliorių 1646 m. išspausdino Katalikų bažnyčios Tikėjimo skleidimo kongregacija (Congregatio de propaganda fidei). Nors G. Savonarola dėl savo skelbiamo mokymo buvo ekskomunikuotas ir inkvizicijos nuteistas mirti, o jo veikalai rado atgarsį Martino Lutherio ir kitų reformatų darbuose, visgi ir Katalikų bažnyčioje G. Savonarolos darbai buvo skaitomi ir spausdinami.

Svarbią vietą parodoje užima Martino Lutherio parašytos bei išverstos knygos. Čia galima pamatyti įvairius jo veikalus, iš kurių ne vienas tapo savotišku XVI a. bestseleriu: Mažojo katekizmo (Enchiridion) 1529–1563 m. buvo išleista daugiau nei 100 000 egzempliorių. Tik parodos atidarymo metu bus galima pamatyti kito labai populiaraus M. Lutherio veikalo – į vokiečių kalbą išverstos Biblijos – XVI a. išspausdintą egzempliorių.

Reformacijos judėjimas jau nuo pat pradžių tapo daugiakryptis, įvairiose valstybėse steigėsi atskiri jo centrai. Europos reformacinę mintį atspindi Philippo Melanchthono (1497–1560), Ulricho Zwinglio (1484–1531), Jeano Calvino (1509–1564) knygos, taip pat Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Lenkijoje daugiau nei 25-erius metus veikusio Fausto Paolo Sozzini (1539–1604) darbai.

Aktyvių Reformacijos pasekėjų atsirado tarp įvairių didikų, iš kurių garsiausi – Radvilų giminės atstovai, ypač Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565). Nuo 1555 m. jis gana intensyviai susirašinėjo su Jeanu Calvinu ir emigrantų bažnyčios Anglijoje vadovu Janu Łaskiu (1499–1560). Parodoje tarp kitų leidinių eksponuojamas Radvilos 1556 m. paskelbto viešo atsakymo į popiežiaus nuncijaus Luigi Lippomano (1550–1559) laišką vertimas į vokiečių kalbą (išspausdintas Karaliaučiuje 1557 m.), kuris buvo pagrindinis Radvilos Juodojo tekstas, reprezentuojantis jo religines pažiūras.

Svarbią reikšmę Lietuvos reformacijos judėjimui turėjo Prūsijos kunigaikštystė ir jos valdovas kunigaikštis Albrechtas (1490–1568). Jo įsteigtas Karaliaučiaus universitetas išugdė ne vieną lietuvį evangelikų liuteronų dvasininką: čia mokėsi ar dirbo Martynas Mažvydas (apie 1520–1563), Stanislovas Rapolionis (1485–1545), Jurgis Zablockis (1510–1563), Abraomas Kulvietis (apie 1510–1545) ir daugybė kitų, čia buvo parengtos ir išspausdintos pirmosios knygos lietuvių kalba. Parodoje bus galima pamatyti rankraštinio LMAVB saugomo Karaliaučiaus universitetą baigusių asmenų sąrašo kopiją, kurioje tarp kitų 1548 m. bakalauro laipsnį gavusių asmenų minimas ir Martynas Mažvydas („Martinus Mossuidius Lithuanus“), taip pat įvairias Karaliaučiuje išleistas liuteronų ir reformatų knygas, turėjusias patenkinti tikinčiųjų poreikius. Evangelikų liuteronų dvasininkai leido ne tik lietuviškas religinio turinio knygas. Jų rengimui reikėjo gerai mokėti pačią lietuvių kalbą, o tam turėjo tarnauti Povilo Fridricho Ruigio (apie 1725 – po 1781) lietuvių kalbos gramatika ir lietuvių–vokiečių kalbų žodynas.

Iš kitų parodoje eksponuojamų knygų išsiskiria Pauliaus Oderborno (apie 1555–1604) – kurį laiką Kaune gyvenusio evangelikų liuteronų kunigo – biografinė apybraiža „Didžiojo Maskvos kunigaikščio Ivano Vasiljevičiaus gyvenimas“ („Ioannis Basilidis magni Moscoviae ducis vita“), išleista 1585 Vitenberge. Ji puikiai atskleidžia šio autoriaus universalumą: be pamokslų sakymo, giesmių kūrimo, jis rašė ir pasaulietinius veikalus, kuriuose aprašė kraštą, kuriame gyveno, su juo susijusius asmenis ir įvykius.

Parodos atidarymas vyko sausio 16 d. 16 val. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos periodikos sektoriauskonferencijų salėje. Atidaryme dalyvavo LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Rima Cicėnienė, Retų spaudinių sk. vedėja dr. Daiva Narbutienė, senosios periodikos sektoriaus bibliografė Agnė Zemkajutė. (http://www.pavb.lt/lt/naujienos/4526-parodoje-reformacijai-500-eksponuojami-reciausi-dokumentai)

Parengė Senosios periodikos sektoriaus bibliografė Agnė Zemkajutė