„Tikiu aš didįjį stebuklą – Dievo žodį“

Zarasų viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje veikia paroda skirta publicisto, prelato Juozo Prunskio 110-osioms gimimo metinėms atminti.

 Juozas Prunskis gimė 1907 m. gruodžio 22 d. Žvilbučiuose, Antalieptės parapijoje, Zarasų apskrityje. Buvo vyriausias iš penkių vaikų. Motinos švelnumas, dvasingumas, religingumas buvo pirmoji svarbiausioji mokykla, formavusi Juozuko charakterį, padėjusi pasirinkti gyvenimo kelią. 1918–1922 m. jis mokėsi Utenos „Saulės“ progimnazijoje, 1922–1925 m. Rokiškio gimnazijoje. Nuo 1925 iki 1927 m. Dulių pradinės mokyklos mokytojas. 1927–1932 m. studijavo teologiją Kauno kunigų seminarijoje, vėliau –Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos – filosofijos fakulteto Teologijos skyriuje, teologijos licenciatas. 1932 m. gegužės 22 d. arkivyskupas Juozapas Skvireckas jį įšventino kunigu. Pirmąsias šv. Mišias jaunasis kunigas aukojo Antalieptės bažnyčioje. Nuo 1932 iki 1934 m. dirbo vikaru Kupiškyje, kartu ėjo ir kapeliono pareigas vidurinėje mokykloje. Nuo 1934 iki 1936 m. dirbo Pažaislio vienuolyne, nuo 1936 iki 1940 m. Šv. Jėzaus Širdies tarnaičių kongregacijos kapelionas, Katalikų veikimo centro informacijos biuro vedėjas. 1936–1939 m. laikraščio „XX amžius" redaktorius.

1940 m. liepos 22 d. emigravo į Vokietiją, nuo 1940 m. gruodžio gyveno Čikagoje. Nuo 1944 iki 1945 m. Vašingtono katalikiškajame universitete studijavo kanonų teisę, anglų kalba apgynė daktaro disertaciją „Lyginamoji studija tarp Lietuvos konkordato ir valstybės įstatymų", kanonų teisės daktaras (1945 m.).

1945–1993 m. sielovadinį darbą dirbo Šv. Jurgio lietuviškoje, vėliau Šv. Simfarozos bei Visatos Karalienės nelietuviškose parapijose. 1948–1972 m. dirbo „Draugo" redakcijoje. Amerikoje prelatas žadino lietuviams išeiviams tikėjimo, meilės Dievui troškimą, diegė būsimos laisvos Lietuvos viltį, visais įmanomais, o kartais, atrodo, neįmanomais būdais skleidė žinias apie didingą Lietuvos praeitį ir sunkią būklę sovietinėje okupacijoje.

Jau studijuodamas, nuo 1929 metų pradėjęs rašyti spaudoje, plunksnos nebepadėjo visą gyvenimą. Lietuvoje, vėliau išeivijoje jis rašė informacinius straipsnius, redagavo laikraščius, parašė ir parengė ne vieną dešimtį knygų. Labai vertingi kunigo parašyti ar redaguoti darbai, skirti nacių bei bolševizmo vykdytam genocidui.

Nuo 1929 m. rašė leidiniuose „Rytas", „Skautų aidas", „Panevėžio balsas", „Darbininkas", „Tiesos kelias", „Ūkininkas", „Židinys" ir kt. JAV – „Lietuvių dienos", „Draugas", „Laiškai lietuviams", „Muzikos žinios", „Žvaigždė". Parašė, išvertė, sudarė ar redagavo kelias dešimtis knygų ir straipsnių. Pasirašydavo J.Daugailio, J.Žvilbučio slapyvardžiais.

Buvo Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys, tad rūpinosi ir šios institucijos veikla, Lietuvių rašytojų draugijos garbės narys, 1982 m., pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos garbės mecenatas, 1991 m., Utenos miesto garbės pilietis. 1997 m. Lietuvos valstybė suteikė Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordiną (1999). Juozas Prunskis mirė 2003 m. balandžio 26 d. Paloje, netoli Čikagos, (JAV).

Parengė Vida MIKŠTIENĖ,

Zarasų viešosios bibliotekos vyresn. bibliografė kraštotyrai