Skaitmenintas rašytinis kultūros paveldas labiau prieinamas visuomenei

Kultūros paveldo šaltinių skaitmeninimo procesui įsibėgėjant, nuo 2016 metų gyventojams prieinama informacinė-metodinė interneto svetainė „Kultūros paveldo skaitmeninimas“ ekultura.lt. Informacija skirta atminties institucijoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims, kurie vykdo kultūros paveldo skaitmeninimo veiklas ar tiesiog domisi kitų sukurtu skaitmeniniu turiniu.

 Čia aktualios informacijos ras ne tik bibliotekininkų, muziejų, archyvų darbuotojai, bet ir kitų atminties institucijų specialistai, mokslininkai, pedagogai, studentai, moksleiviai bei turistai. Svetainėje skelbiama informacija apie kultūros paveldo skaitmenintojams aktualius teisės aktus, pateikiamos nuorodos į Lietuvos atminties institucijų sukurtas virtualias galerijas. Skelbiamos naujienos apie šalies įstaigų ir organizacijų ryškiausius darbus, nuveiktus skaitmeninant kultūros paveldo objektus, kuriant elektronines paslaugas bei kitus elektroninius produktus.

Zarasų viešosios bibliotekos interneto žinyne www.krastotyra.zvb.lt galite rasti krašto kultūros paveldo skaitmenintų šaltinių, kurie kasmet papildomi nauja informacija. 2016 m., bendradarbiaujant su Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąja biblioteka, buvo suskaitmeninti literato Antano Pūslio (1910–1982) rankraščiai, kurie tikrai mums nepažįstami, bet įdomūs. Jis gimė 1910 sausio 25 d. Drobiškių kaime, Salako valsčiuje, Zarasų rajone. Mokėsi Salako pradinėje mokykloje. 1923 metais mokėsi Zarasų progimnazijoje, vėliau Zarasų aukštesniojoje komercijos mokykloje. Besimokydamas pradėjo garsėti kaip poetas. Rašė eiles į gimnazijos laikraštį. Gimnazisto Alpos Kukankos-Liepsnonio patartas keletą eilėraščių nusiuntė daktarui Jonui Kaškaičiui, kuris išspausdino kūrinėlius Amerikos laikraščiuose „Laisvė“ ir „Viltis“. 1933 metais tapo Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto Juridinio skyriaus laisvu klausytoju, 1935 metų rugsėjo mėnesį perėjo į Humanitarinių mokslų fakulteto Filosofijos skyrių. 1937 metų rudenį Antanas Pūslys grįžo į Drobiškių kaimą, Kaune palikęs nebaigtas studijas, bohemiškas naktis ir periodikoje išbarstytus poezijos posmus. Dekoravo Salako bažnyčią, rašė eilėraščius, pjeses, tapė paveikslus, dirbo kultūrinį darbą. Kaip tapytojas geriausius darbus atliko ant Salako bažnyčios vidinių sienų ir skliauto. Geriausiai išlikęs restauruotas paveikslas „Dievas“ skliaute virš altoriaus. Jo tapyto paveikslo „Salako bažnyčia“ reprodukcija 1944 metais pasiekė Ameriką, buvo tiražuojama užsienio lietuvių spaudoje, patalpinta Broniaus Kviklio knygoje „Lietuvos bažnyčios“ (T. 4, p. 338). 1940 metų liepos mėnesį, Lietuvoje pasikeitus valdžiai, Antanas Pūslys baigė Pedagoginius kursus Ukmergėje. 1942 m. rugsėjį išvyko mokytojauti į Dūkšto pradinę mokyklą, lygiai po metų buvo perkeltas mokytoju į Salako valsčiaus Tetervinių pradinę mokyklą. 1946 metais Antanas Pūslys buvo suimtas, teismas jam skyrė 10 metų lagerio ir 5 metus tremties. 1955 m. teismas gražino jam pilietines teises, išleido į laisvę, bet nereabilitavo. 1957 m. grįžo į Lietuvą, gyveno Vilniuje, dirbo teatre dekoratoriumi. Mirė Antanas Pūslys 1982 m. kovo 4 d. Vilniuje, palaidotas Salake.

2017 metais suskaitmenintas Zarasų rajono laikraščio „Pergalė“, leisto 1946 metais, komplektas. Vartydami to meto laikraščio numerius rasite straipsnių ir vertingos medžiagos įvairiomis temomis, atspindinčiomis to meto Zarasų rajono ir miesto veiklą. Tai rajono vykdomojo komiteto veiklos,  privalomi nutarimai, gyventojų prievolės pristatymas, vietinės pramonės gamybos, augalininkystės, daržininkystės klausimai, bulvių, linų auginimo, žiemkenčių sėjos aktualijos. Nemažai publikacijų apie valsčių, kooperatyvų darbuotojų veiklas, Švietimo skyriaus rūpinimąsi mokyklomis ir mokytojais, Zarasų liaudies teismo darbą, pašto darbuotojų veiklą. Pasakojama apie Zarasuose veikiančią plytų gamyklą, batų artelės veiklą, Zarasų kino teatrą „Banga“, klubų skaityklų ir bibliotekų veiklą rajone ir mieste. Nepamirštama ir sporto tema – rašoma apie 1946 metų žiemos sporto sezono pasiruošimą žiemai ir žvejybos planų vykdymą.

„Pergalės“ laikraštis nuo 1945 iki 1962 metų buvo leidžiamas tris kartus per savaitę. 1946 metų laikraščio atsakingi redaktoriai buvo Vytautas Šileikis, dirbęs iki 1948 m., ir Eugenija Kasnauskaitė-Strelcovienė, dirbusi nuo1945 m. iki 1946 m.
Informacija prieinama tik iš bibliotekos kompiuterių http://skaitmeninimas.zvb.lt/pergale/

Kviečiame zarasiškius domėtis savo krašto istorija!

Parengė Saulutė PELEKIENĖ, Zarasų viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja ir Vida MIKŠTIENĖ, vyresnioji bibliografė kraštotyrai