Meilė literatūrai ir gimtinei

Įsibėgėja Zarasų viešosios bibliotekos projektas „Istoriniai literatūriniai personažai Zarasų viešosios bibliotekos languose". Projekto vadovė Jolanta Lementauskienė pasidžiaugė, kad sparčiu žingsniu keliaujame per Lietuvos istorijos šimtmetį prisimindami, o kartu iš naujo sužinodami apie lietuvių maitinimosi kultūrą ir papročius, aprangos kodą. Šį kartą zarasiškiai  sulaukė įdomių ir informatyvių paskaitų apie šiuolaikinius literatūros orientyrus ir istorinę atmintį, tradicijas ir tautinius papročius.  Su zarasiečiais susitiko lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkė, humanitarinių mokslų daktarė Solveiga Daugirdaitė ir Lietuvos edukologijos universiteto profesorius, gamtos mokslų daktaras Libertas Klimka.

Dr. Solveiga Daugirdaitė savo pranešime apžvelgė šiuolaikinės literatūros tendencijas: pasakojo kaip nepasimesti tarp gausiai leidžiamų knygų ir atrinkti geriausią, kaip sudaromi moksleiviams privalomi literatūros sąrašai – kanonai,  kaip skelbiami metų knygos penketukai,  kokios populiarios pasaulio ir Lietuvos literatūros premijos.

„Dažnai sulaukiu klausimo ką skaityti? Bet jeigu gyvenčiau Zarasuose, neskaityčiau nieko, o tik žiūrėčiau pro langą!” – juokavo lektorė, žvelgdama į ramiai tyvuliuojantį ežerą. Kasdienis skaitymas turi teikti džiaugsmą. Norint išsirinkti gerą knygą, siūloma atsižvelgti į leidėjų ir pardavėjų reklamas, socialiniuose tinkluose ir tinklaraščiuose skelbiamą informaciją, į žanro pomėgį, pažįstamų pasiūlymus. Geriausi atrankos kriterijai yra spausdintiniai ir elektroniniai šaltiniai: „Metai", „Rubinaitis", „Literatūra ir menas", „Šiaurės Atėnai", „7 meno dienos", „skaitymometai.lt", LRT laidos – „Literatūros akiračiai", „Ryto allegro", „Kultūros savaitė" ir kt., kuriuos galima rasti Zarasų viešojoje bibliotekoje. Mokslininkė siūlė atsižvelgti į Lietuvos premijos laureatus ir rinktis skaityti jų kūrybą. „Problema yra, kad žmonės girdi tik panašiai mąstančius, ir negirdi tų, kurie mano visiškai kitaip – taip uždarydami kelius plėsti savo akiračiui", – teigė dėstytoja. Geras literatūros kritikas turi gebėti įtikinti skaitytoją rinktis kitokią literatūrą, nei jam atrodo, kad turėtų tikti ir patikti. Pasak lektorės, toks kritikas turi gebėti  ją įtikinti ir išmokyti suprasti, pavyzdžiui, mokslinę fantastiką, kurios mokslininkė neskaito.
  

Baigdama pranešimą dr. Solveiga Daugirdaitė linkėjo moksleiviams stebinti mokytojus cituojant šiuolaikinius autorius, o mokytojams – neapsiriboti privalomais literatūros sąrašais. „Sakoma, jog laikas parodys, kas išliks ateičiai. Tačiau lygiai taip pat svarbu, kad būtų skaitoma ir į amžinybę nepretenduojanti literatūra, mūsų laiko kalba kalbanti apie mūsų laiką, aplinką, vertybes."

Po kavos pertraukėlės, pokalbį apie Lietuvos šimtmetį tęsė profesorius Libertas Klimka. Pasak svečio, valstybės sukaktis nuteikia rimtai, ateinantys metai bus reikšmingi, todėl būtina žinoti kokius svarbius Lietuvai įvykius turime minėti ir kuo turime didžiuotis, ką puoselėti. Juk tik iš tautinės tapatybės išauga tikras pilietiškumas ir tėvynės meilė.

Kultūros raidoje būta svarių pasiekimų, kurie turėjo didelės reikšmės Europos istorijai. Profesorius L. Klimka priminė Mėlynųjų vandenų mūšį, kai kunigaikščio Algirdo pulkai sustabdė totorių antplūdį į rytus, Žalgirio, Oršos, Salaspilio mūšius ir didingas lietuvių pergales. Mūsų tautai daro garbę 1650 metais išleistas keturiomis užsienio kalbomis Kazimiero Semenavičiaus „Didysis artilerijos menas", Martyno Smigleckio teologijos veikalas „Logika", Tomo Žebrausko 1752 metais pastatyta Vilniaus astronomijos observatorija, 1773 metais lietuvių įkurta pirmoji Europoje edukacinė komisija ir kiti mokslo pasiekimai.

O kur dar mūsų etnokultūros ypatumai, kai teritoriniu požiūriu esame maža tauta, o turime penkis etnografinius regionus su skirtingomis tarmėmis, tautiniais rūbais, sodybų išplanavimu, namų struktūra, tautosaka – stipriu bendruomeniškumo jausmu.

„Kuo mes dar esame laimingi?“ – klausė profesorius. Tuo, kad Lietuvos gamta džiugina metų laikų kaita – kiekviena diena mums atneša vis kitokią nuotaiką ir jausmus. Visa tai daro Lietuvos kraštą išskirtinį ir tai turime švęsti ateinančiais metais.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros ministerija ir Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija

Inesa DUMBRAVIENĖ,
Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene
autorės nuotraukos