Lietuvos šimtmečiui artėjant. Iš susitikimo su parlamentaru Andriumi Navicku

Lapkričio 15 d., trečiadienį, zarasiškius palydėti pirmąjį valstybės šimtmetį pakvietė filosofijos daktaras, žurnalistas, buvęs internetinio naujienų portalo Bernardinai.lt vyriausias redaktorius, knygų sudarytojas, religijotyrininkas, neseniai parlamentaro priesaiką priėmęs Andrius Navickas. Svečias susirinkusiems klausytojams ir gerbėjams siūlė pamąstyti, ką mums dovanojo Lietuvos šimtmetis? Kur ir kokie mes esame šiandieną? Ko galime tikėtis ateityje?

„Gyvename visuomenėje, kurios vertybių sistema sutrupėjusi, dorovinės taisyklės sužalotos – gyvename užkrėstoje moralinėje taršoje“, – kalbėjo politikas. Mes visada žinome kaip kitiems gyventi yra geriau. Nors niekam nereikalingas moralizuojantis krikščionis. Lietuvai trūksta bendruomeniškumo ir dovanojimo kultūros, pajutimo, kaip gera daryti gerus darbus, dovanoti kitam laiką, šypseną ir suprasti, kad tas laikas yra neprarastas, o atrastas. Esame įpratę kitą žmogų teisti bei manyti, kad už mus viską turi padaryti valdžia ir išspręsti visas mūsų problemas. Jaučiamės šiandieną neišgirsti, nesuprasti, nereikšmingi... Tačiau tikrieji Lietuvos gelbėtojai, pasak politiko – ne valdžios atstovai, o tie, kurie sugeba kurti gražias istorijas ir jomis dalintis.

„Kai negalvoji, kad esi nuskriaustas, tada atsiranda kitoks santykis su žmonėmis, vadinamas bendryste. Bendruomenės direktyvomis nesukursi“, – įsitikinęs A. Navickas. Per kitą šimtmetį, mes turime kurti tokią Lietuvą, kurioje žmonės kuo mažiau priklausytų nuo politikos. „Šiandien, mano supratimu, turime tris Lietuvas: viena Lietuva labai turtinga, kurią sudaro 1 procentas gyventojų, kuri neįsivaizduoja kiek kainuoja duona ar sviestas. Antroji Lietuva – tai mes visi, kurie sėdime šioje salėje, kuri bando kažką daryti, tvarkytis ir deja, juda link trečiosios, gyvenančios vien iš pašalpų, negalinčios savimi pasirūpinti ir egzistuojančios nuo pirmosios Lietuvos malonės“.

Kyla klausimas, kuri Lietuva minės šimtmetį? „Greičiausiai pirmoji, kuriai bus skirti prabangūs renginiai, susitikimai,“ – mąstė A. Navickas. O ką ir kaip minėsime mes? Ar mes džiaugiamės, kad kažko išmokome iš to šimto metų, kažkuo dvasiškai praturtėjome? Filosofo nuomone, reikia švęsti bendruomeniškumą, solidarumą, buvimą laisvu ir kūrybišku žmogumi. To linkėjo ir savo klausytojams, kurie nepabūgo pliaupiančio lietaus bei tamsos gaubiančios Zarasų miestą ir atvyko į susitikimą su parlamentaru. Diskusiją svečias paįvairino žinomų pasaulio žmonių aforizmais bei pamokančiomis istorijomis iš rinkinio „Mozaika pagal Andrių Navicką“. Šią ir kitas knygas, žurnalo „Kelionė“ kelis numerius mielai dovanojo Zarasų viešajai bibliotekai.

Inesa DUMBRAVIENĖ,
Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene
Nuotrauka autorės