Antalieptėje įamžintas Vyties kryžiaus ordininko, majoro Petro Šeštakausko atminimas

Iki Valstybės atkūrimo šimtmečio likus šimtui dienų Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pakvietė šalies gyventojus,  bendruomenes, mokyklas, miestus ir miestelius išradingai ruoštis šiai svarbiai šventei. Tarsi atsiliepdamas į šį kvietimą Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Antalieptės padalinys (bibliotekininkės Olga Raugienė ir Halina Striškienė) kartu su Antalieptės kaimo bendruomene (pirmininkė Austėja Raugaitė), Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija (vadovas Saulius Mažiulis), Antalieptės Šv. Kryžiaus atradimo parapija (klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas) organizavo Vyties kryžiaus ordininko, majoro Petro Šeštakausko įamžinimo renginį, kuris įvyko 2017 m. lapkričio 9 d.

Šią idėją pasiūlė ir įamžinimo renginiui pasiruošti padėjo rašytojas, kraštotyrininkas Vytautas Indrašius. Jam padedant išsiaiškinta Lietuvos kariuomenės majoro Petro Šeštakausko sodybos vieta ir paruoštas atminimo lentos stendo maketas. Kartu su rašytoju į renginį atvyko žurnalistas Vilius Kavaliauskas, kuris ištisą dešimtmetį važinėjo po Lietuvą, sklaidė įvairiuose archyvuose bylas, bendravo su žmonėmis ir sudėjo į septynių tomų leidinį „Lietuvos karžygiai“ (2008 – 2015) duomenis apie visus 1765 asmenis, apdovanotus Vyties kryžiaus ordinu. Antalieptė - 85 Lietuvos vietovė, kurioje stovės vienam iš jų skirtas atminimo simbolis. Stogastulpį, kurį išdrožė Saulius Savickas ir atminimo stendą, kurį pagamino Zenonas Striška, pašventino kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas, aukojęs ir Šventas Mišias Antalieptės Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčioje. Renginio metu Lietuvos Respublikos Seimo nario Algimanto Dumbravos padėjėja Regina Račkauskienė įteikė Padėkos raštus už Petro Šeštakausko atminimo įamžinimą Olgai Raugienei, Aušrai Bukienei, Sauliui Savickui ir Zenonui Striškai.

Po to veiksmas persikėlė į Antalieptės daugiafunkcinį centrą, kuriame žurnalistas Vilius Kavaliauskas ir Vytautas Indrašius pakvietė į istorijos pamokėlę renginyje dalyvavusius Zarasų „Ąžuolo“ ir Dusetų Kaziemiero Būgos gimnazijų moksleivius, atvykusius su mokytojais Rimantu Bazaru ir Rimantu Damaška.  

Rašytojas Vytautas Indrašius kalbėjo, kad iš šio krašto kovoti už laisvę ir nepriklausomybę išėjo apie 300 savanorių ir 53 grįžo apdovanoti Vyties kryžiumi, aukščiausiu to meto mūsų šalies apdovanojimu. Keturi zarasiečiai šiuo ordinu buvo apdovanoti du kartus: leitenantas Juozas Andriūnas (1894 – 1920), žuvęs kovoje su lenkais prie Giedraičių, palaidotas tėviškėje Antazavės kapinėse, Mikas Juodagalvis (1896 – 1938), be laiko miręs nuo gautų sužeidimų, Alfonsas Mėlynis (1897 – 1949), antalieptietis iš Jakunčių kaimo, nukankintas sovietiniame Mordovijos lageryje ir Ignas Pučinskas (1896 – 1962) nuo Suvieko, šaulių organizacijos narys, už paramą partizanams įkalintas 10 metų. Pamokėlė neprailgo, nes žurnalistas Vilius Kavaliauskas įtaigiai, remdamasis savo gyvenimo patirtimi, kvietė jaunuolius pažinti savo kraštą, domėtis istorija ir būti jos kūrėjais.   

Prasmingu renginiu pagerbtas Lietuvos kariuomenės majoras, muziejininkas ir karo invalidų globėjas Petras Šeštakauskas, gimęs 1897 m. lapkričio 1 (14) d. Antalieptėje, per devyniolika darbo metų Lietuvos karo muziejuje nuo karo valdininko iškilo iki majoro (laipsnis suteiktas 1932 m. vasario 13 d.), parašė ir išleido knygeles „Šarvai“ (1936) ir „Senovės šaunamieji ginklai“ (1939). Gilindamas savo žinias 1934 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto istorijos fakultetą. Už pasiaukojantį darbą ir sąžiningą vadovybės pavedimų atlikimą buvo apdovanotas Vyties kryžiaus III laipsnio (1927) ir Vytauto Didžiojo V laipsnio (1936) ordinais, ugniagesių „Artimui pagalbon“ III laipsnio kryžiumi (1938), Švedijos Poliarinės žvaigždės IV laipsnio ordinu (1935). Jeigu tauta generolą Vladą Nagevičių vadino invalidų tėvu, tai Nagevičius apie majorą Petrą Šeštakauską sakė: „Jis mano rankos, be jų negalėčiau dirbi. Dirba jis kilnių idealų skatinamas ir jam pačiam tokia veikla prie širdies“. 1944 m. Petras Šeštakauskas su žmona dainininke Janina Šteimonaite (1904 – 1987) pasitraukė iš Lietuvos. Mirė 1980 m. gegužės 13 d. ir palaidotas Čikagos lietuvių kapinėse.

Olga RAUGIENĖ,
Antalieptės padalinio bibliotekininkė
Nuotraukos autorės