Šakoto talento, didelių ambicijų kūrėjas

Skaitytojų aptarnavimo skyriuje parengta spaudinių paroda, skirta lietuvių prozininko, dramaturgo, lietuvių literatūros klasiko, literatūrinio folklorizmo pradininko, istorinių veikalų kūrėjo, profesoriaus, politinio veikėjo Vinco Krėvės - Mickevičiaus 135 - osioms gimimo metinėms.

Vincas Krėvė – Mickevičius gimė 1882m. spalio 19d. Subartonių kaime, Alytaus apskrityje. Kaime Mickevičiai dar buvo vadinami Krėvėmis, todėl tą pavardę rašytojas pasirinko slapyvardžiu. Ilgą laiką vadinosi dviguba (V. Krėvė - Mickevičius) pavarde, o Amerikoje ir oficialiai vadinosi tik V. Krėve.

V. Krėvė mokėsi pas kaimo mokytoją ir Merkinės mokykloje. Dar pasimokęs privačiai Vilniuje, Petrapilyje išlaikė 4 gimnazijos klasių egzaminus ir 1898m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Nejausdamas pašaukimo, iš seminarijos po dviejų metų išstojo. 1904 m. V. Krėvė įstojo į Kijevo universitetą, studijavo filologiją. 1905 m. universitetas buvo uždarytas, V. Krėvė persikėlė į Lvovo universitetą Galicijoje (Austrijoje), nenutraukdamas ryšių ir su Kijevo universitetu. 1908 m. baigė Lvovo universitetą filologijos daktaro laipsniu, išlaikė egzaminus ir Kijevo universitete, buvo pakviestas ruoštis profesūrai. Dėl mažo atlyginimo iš universiteto išėjo ir išvyko į Užkaukazį, į Baku miesto gimnaziją dėstyti rusų kalbą ir literatūrą. 1913 m. Kijevo universitete apgynė disertaciją ir gavo lyginamosios kalbotyros magistro laipsnį. 1919 m. V.Krėve buvo Lietuvos atstovu Azerbaidžane.

1920 m. V. Krėvė grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kaune. Dirbo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijoje sekretoriumi, profesoriavo Lietuvos universitete, humanitarinių Mokslų fakultete. 1925-1937m. V. Krėvė buvo to fakulteto dekanas, redagavo fakulteto mokslinius leidinius bei literatūrinius žurnalus. V. Krėvė aktyviai dalyvavo ir visuomeniniame, politiniame gyvenime. 1940 m. bolševikams okupavus Lietuvą, V. Krėvė buvo ministru vadinamojoje Liaudies vyriausybėje, bet greit iš tų pareigų pasitraukė. Pasitraukęs iš politikos, dirbo Vilniaus universitete, buvo paskirtas Lituanistikos instituto direktoriumi. 1941 m. buvo Lietuvos Mokslų akademijos prezidentu.

1944 m. V. Krėvė pasitraukė į Vakarus: kurį laiką gyveno Austrijoje. 1947m. persikėlė į Ameriką, apsigyveno Filadelfijoje. Pensilvanijos universitete dėstė rusų ir lenkų kalbas ir literatūrą. Mirė 1954 m. liepos 7 d. Pensilvanijoje, perlaidotas gimtųjų Subartonių kaimo kapinaitėse.

Paroda veiks iki lapkričio 16 d.

Parengė Gina RAČINSKAITĖ,
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyresn. bibliotekininkė