Vilniaus universiteto lektoriai mokė zarasiškius atpažinti propagandą ir jos įrankius

Spalio 17 d. Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje svečiavosi Vilniaus universiteto lektoriai: profesorius dr. Rimvydas Laužikas, docentas dr. Mantas Martišius, doktorantas Tadas Žižiūnas bei socialinių projektų vadovas Darius Jokubaitis. Į susitikimą atvykusius zarasiškius dėstytojai supažindino su propaganda, jos ypatumais bei naujausiomis skaitmeninėmis technologijomis informacijai skleisti virtualioje erdvėje. Pasitelkdami konkrečius pavyzdžius, ekspertai mokė apsaugoti save ir kitus nuo patekimo į propagandos pinkles.

Pasak paskaitas skaičiusių dėstytojų, gyvename dezinformacijos pasaulyje. Informacijos karo, propagandos temos Lietuvos visuomenėje, žiniasklaidos priemonėse tapo labai aktualios. Propaganda tapo įrankiu siekti politinių, komercinių ir ideologinių tikslų. Tai yra sąmoningas, tyčinis noras paveikti žmonių mąstyseną, požiūrį, kolektyvinę sąmonę, emocijas tam, kad priversti juos atlikti tam tikrus veiksmus ir priimti naudingus sprendimus propagandą kuriančiai kampanijai. Propagandos platinimui yra naudojami įvairūs medijų kanalai: radijas, televizija, knygos, renginiai, reklamos, socialiniai tinklai.

Anot Žurnalistikos instituto docento dr. Manto Martišiaus, dažniausiai propaganda yra naudojama politikoje. Kontraversiškai vertinant, komunistinė Kinija ir Rusijos federacija yra tos dvi šalys, kurios daugiausia investuoja pinigų į pasaulio nuomonės formavimą, žiniasklaidos medijų konglomeratų kūrimą įvairiomis kalbomis, siekdamos sukurti auditorijos vienokį ar kitokį sprendimą ir pasirinkimą.

Dr. M. Martišius teigė, kad Lietuvos piliečiai susiduria su išsilavinimo, žinių, įgūdžių stoka. Yra pasitikima informacinėje erdvėje sklindančiomis naujienomis ir taip priimami tam tikri klaidingi sprendimai, kurie daro įtaką politiniams sprendimams. Netolimoje ateityje daugelio radijo ir televizijos stočių ir nacionalinių dienraščių lauks nauji iššūkiai, nes reklama traukiasi į elektroninę erdvę.

Toliau paskaitų ciklą tęsė Lietuvos archeologas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto strateginės raidos prodekanas, Muzeologijos katedros vedėjas, profesorius dr. Rimvydas Laužikas. Jis teigė, kad propagandai itin svarbi sritis yra kultūros paveldas, nes per jausmus žmogų lengviau paveikti. Paveldo komunikacija – sąmoningas, suplanuotas, prasmingas reikšmių konstravimas ir perdavimas, vienaip ar kitaip norint paveikti auditorijos nuomonę. Eilinį pilietį menkai veikia monografijos, moksliniai straipsniai apie kultūros paveldą. Bet paveldo tema tampa paveiki, kai sukuriami trečio lygmens produktai – filmai, grožinės literatūros kūriniai, renginiai, televizijos laidos ir panašiai. Kaip pavyzdžiui, filmas „Laisvės kaina. Savanoriai“, Kristinos Sabaliauskaitės istorinis romanų ciklas „Silva rerum“. Asmeninis santykis su istorija veikia visos visuomenės politiką.

Antroje viešųjų paskaitų ciklo dalyje, socialinių projektų vadovas Darius Jokubaitis kalbėjo apie medijų ir informacinį raštingumą, duomenų saugumą. Pasakojo, kas ir kaip manipuliuoja informacija ir kaip tai techniškai vyksta. Ekspertas kalbėjo, kad kiekvienas žmogus yra laisvas reikšti savo nuomonę ir jausmus socialiniuose tinkluose ir pažymėjo, kad socialinių tinklų vartotojų amžiaus vidurkis yra 36,1 metai. „Tai nėra vien jaunimas, kuris dalinasi nereikšminga informacija, tai yra suaugę žmonės, kurie turi savo nuomonę ir gali paveikti kitų nuomonę,“ – dėstė D. Jokubaitis. Šių dienų problema yra nežinojimas ar pateikiama informacija yra tiesa. Užtenka tik socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalinti propagandistų paruošta informacija ar tiesiog pačiam išgalvoti istoriją ir taip sukelti masinę paniką.

Melagingai informacijai atpažinti, ekspertas pateikė Davido Mikkelsono, faktų tikrinimo svetainės internete Snopes.com įkūrėjo, patarimus: perskaityti antraštę; patikrinti, kokia žiniasklaidos priemonė ją paskelbė; patikrinti publikavimo datą ir laiką; pažiūrėti kas yra teksto autorius, kokios nuorodos ir teksto šaltiniai yra naudojami; pažiūrėti ar nėra abejotinų, įtarimų keliančių citatų ir nuotraukų; atkreipti dėmesį į pranešimo šališkumą; pažiūrėti ar apie tai praneša kitos žiniasklaidos priemonės; pagalvoti prieš dalydamiesi. D. Jokubaitis palinkėjo kritiškai vertinti išgirstas naujienas ir dalintis kokybiška, patikrinta ir realia informacija.

Paskutinis viešųjų paskaitų ciklo lektorius buvo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto doktorantas Tadas Žižiūnas, skaitęs pranešimą apie inovatyvių skaitmeninių technologijų taikymą XXI amžiuje. Pasitelkus komunikacines technologijas: 3D skaitmeninę fotogrametriją, 3D lazerinį skenavimą, 3D modeliavimą, galima kurti išmanųjį kultūros paveldą, o tai reiškia galimybę manipuliuoti, paveikti, apgauti auditoriją. Lektorius taip pat pristatė papildytosios realybės technologiją, jos veikimo būdus, pademonstravimo kaip realiai tai veikia.

Doktorantas klausytojus nudžiugino, kad netolimoje ateityje mūsų laukia vietoje kontaktinių lęšių – papildytos realybės linzės, į kurias bus įmontuoti mikrolustai, kurie atliks kompiuterių ar išmaniųjų telefonų funkcijas. Žmonės, dėvėdami tokius įrenginius, tiesiog eidami gatve ir žvelgdami į aplinką matys virtualų realų fizinį pasaulį, papildančią vaizdinę informaciją apie bet kokią aplinkos savybę.

Lektoriai palinkėjo susirinkusiems dalyviams ugdyti atsparumą dezinformacijai ir nepapulti į propagandos pinkles.

Dėkojame visiems dalyvavusiems!

Paskaitų ciklas vyksta pagal Lietuvos kultūros tarybos dalinai finansuotą projektą „Skaitmeninių technologijų raštingumas, medijų turinio kritiškumas ir saugumas internete“.

Inesa Dumbravienė,
Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene
Autorės nuotraukos