„Literatūros ir kino dienų“ vakaras – Donaldui Kajokui ir jo draugams

2017 m. spalio 5 d. (ketvirtadienį) 17 val. Zarasų r. savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyks poetui Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui DONALDUI KAJOKUI skirtas projekto „Literatūros ir kino dienos" vakaras.

Poeto kūrybos bendražygių, poetų Antano A. Jonyno, Gintaro Patacko, Algirdo Verbos poeziją vakaro metu skaitys aktorius, režisierius Petras Venslovas, pelnęs ne vieną apdovanojimą už aktorinę meistrystę bei skaitovo talentą.
Laukiame Jūsų!

Projekto rėmėjai

Rengėjas Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka

Apie Donaldą Kajoką
Donaldas Kajokas (g. 1953) – poetas, eseistas, prozininkas, 1999 m. apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija. Debiutavo 1980 m. eilėraščių knyga „Žeme kaip viršūnėmis". 1992 m. poetui paskirta Jotvingių premija. 1995 m. „Poezijos pavasario" laureatas už knygą „Drabužėliais baltais". 1998 m. įteikta Lietuvos rašytojų sąjungos premija už poezijos rinktinę „Meditacijos". 2006 m. gavo „Vieno Lito" premiją už grušišką kūrybingumą poezijos rinktinėje „Karvedys pavargo nugalėti". Pirmajame eilėraščių rinkinyje D. Kajoko poetinė kalba konkreti, daiktiška, neretai ironiška. Vėlesniuose poezija plėtojasi vakarietiškosios ir rytietiškosios tradicijų įtampų lauke. Poetas kartoja haiku struktūrą, rašo persiškus rubajatus, paraboliškus eilėraščius proza. Žymią poezijos dalį sudaro trumpi meditaciniai eilėraščiai, kurių autorius įsižiūri į gamtą, įsiklauso į save, jausdamas pasaulio vienovę ir harmoniją, patį įsižiūrėjimo į pasaulį džiaugsmą.

Antanas A. Jonynas (g. 1953 m.) – poetas, vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos (2003) laureatas. Miesto kultūros poetas, melancholiškas meilės ir rudens dainius, vadinamas paskutiniuoju lyriku. Ankstyvieji kūriniai patraukė nervinga nerimo intonacija ir skaidriu vaizdiniu regėjimu. Vėlesnėje kūryboje sustiprėja ironija, atsiranda parodijos elementų, tačiau ironiška kaukė slepia harmoningo pasaulio ilgesį. Naujausioje lyrikoje kalbama apie kūrybos paskirtį ir prasmę, itin svarbios tampa žmonių ryšių trapumo, vienatvės, akimirkos grožio, būties laikinumo temos. Lyrizmas ir melodingumas – išskirtiniai poeto kūrybos bruožai. Jis plėtoja eilėraštį kaip muzikinę improvizaciją, grodamas garsų sąskambiais ir melodingais pakartojimais, lengvai pereidamas į kintančią džiazo ir bliuzo ritmiką, sukurdamas nepertraukiamo giluminio bangavimo magiją.

„Devintame dešimtmetyje G. Patackas buvo maištingiausia jaunosios (tada) lietuvių poezijos jėga. Sąstingio sprogdintojas. Jo eilėraščių žodžiai – dinamitas, mūza su kardu, šėlstantis kraujas. G. Patacką jaudina dehumanizacija, socialinio būvio nejaukumai, materialėjimas, miesčioniškos banalybės, nužmogėjimą jis daužo ironijos kastetais. Nors ir pasikeikia, ir poetiškai papaleistuvauja (šiuokart kalbu apie kūrybą), vis dėlto „sielos gilumoje" jis yra rašytojas, išpažįstantis pamatines krikščioniškąsias vertybes, laisvės ir teisybės siekius", - taip apie poetą, vertėją, prozininką, dramaturgą G. Patacką rašo literatūros kritikas Valentinas Sventickas.

Algirdas Verba (1941–2000) – poetas, 1993 m. „Poezijos pavasario" laureatas. 1963–1966 m. studijavo Kauno politechnikos institute, 1968–1970 m. – Vilniaus universitete. 1963–1967 m. (su pertraukomis) dirbo įvairiose gamyklose Kaune, 1969–1983 m. – įvairių laikraščių ir žurnalų redakcijose Vilniuje. Kūrinius pradėjo publikuoti 1960 m. Išleido eilėraščių rinkinius „Pakelės žalumos" (1977), „Aprišu obelį" (1980), „Ugnies ūgis" (1985, „Piktoji žvaigždė" (1990), „Orkestro duobė" (1996). 2001 m. išleistas pomirtinis poeto eilėraščių rinkinys „Plaštakės pleška". Vėlai debiutavo, pavėluotai buvo pripažintas. A. Verbos eilėraščiai itin emocingi, dažnai chtoniški, desperatiški, kartais net pikti. Nesivaikė literatūrinių įmantrybių, rašė be poetinių kaukių, nuoširdžiai, tikrai.

Projektas „Literatūros ir kino dienos" – tai tęstinis nuo 2010 m. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos vykdomas projektas, suburiantis gausias dalyvių auditorijas. Projekto renginiai peržengia Panevėžio miesto ribas – vyksta Panevėžio regiono bibliotekose.

„Literatūros ir kino dienų" renginiuose per literatūrą ir meninius bei dokumentinius filmus siekiama populiarinti įvairių meno sričių Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų kūrybą, pristatyti visuomenei vertingas lietuvių autorių knygas.