Lietuviškų pasakų labirinte

Vasaros vidurys orais nedžiugina: tai lyja , tai šiek tiek saulės spindulių aplanko žemę. Zarasų Viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje kiekvieną savaitę vyksta programos ‚,Vasarą skaitome kitaip 5" užsiėmimai.

Popietėje ,,Lietuviškos pasakos'' dalyviai diskutavo šia tema, o bibliotekininkė Olga papasakojo iš kur atsirado pasakos, kas jas užrašė, kokios pasakos būna. Vaikai domėjosi pasakų kilme. Pasakos – priemonė pajusti lietuvių kalbos, tautosakos grožį. Didžioji dalis pasakų yra stebuklinės pasakos. Neretai jos yra tarptautinio pobūdžio, žinomos Europos šalių tautosakoje, bei Afrikos ar Amerikos tautų kūryboje. Reta pasaka yra vienos tautos nuosavybė.
Lietuvių tautosakoje populiarios gyvulinės pasakos. Jų veikėjai – žvėrys, gyvuliai, kartais ir žmonės. Šios pasakos šiek tiek primena pasakėčias, nes gyvuliai, žvėrys, jų tarpusavio santykiai vaizduojami alegoriškai – kalbama apie juos, bet rodomas žmonių gyvenimas. Kai kuriose pasakose yra išlikęs aiškus ryšys su senaisiais mitais, tikėjimais, papročiais.
Vaikai patys turėjo knygų lentynose rasti lietuviškų pasakų leidinukus, susirasti fonotekoje-videotekoje pasakų įrašus. Po praktinių užsiėmimų vyko režisierės J .Leikaitės sukurtų filmukų „Mažosios pasakėlės", ,,Paparčio žiedas'', ,,Margučių rytas'' , ,,Braškės ant eglės'' peržiūra.
Susitikimo pabaigai dalyviai gavo užduotį- iki kitos popietės perskaityti pasaką, kurioje veikėjai- žvėrys. Visi užsiėmimo dalyviai gavo dovanų po pieštuką , keičiantį spalvą. Greit prabėgo užsiėmimams skirtas laikas, bet vasara dar nepraėjo, o tai reiškia , kad ir ateityje bibliotekoje bus daugiau malonių susitikimų.

Olga Černova Vyresnioji vaikų skyr. bibliotekininkė