Vasaros skaitymai ir kraštotyra Antalieptėje

Birželio 28-ąją Antalieptės bibliotekoje tęsėme „Vasarą skaitome kitaip 5“ skaitymų programą. Džiaugiuosi, kad bibliotekoje vis dažniau apsilanko paaugliai ir jaunimas, bet „prisivilioti“ juos kartu paskaityti vis sudėtingiau.

Šiandien į pagalbą pasikviečiau žinomą vietos kraštotyrininką Vincą Kibirkštį ir socialinę pedagogę Sandrą Kiliuvienę.  Miestelio kraštotyros muziejuje klausėmės apie tuos, kurie garsina Antalieptės kraštą, kuo jos istorija įdomi mums patiems ir kitiems. Paaiškėjo, kad susirinkę vaikai nemažai žino mokyklinių dalykų, bet dar nėra apsilankę Senadvaryje išlikusiame poeto Fausto Kiršos gimtajame name, kuriame dabar gyvena menininkai Každailiai. Sužinoti apie tai, kad vaikams kraštietis poetas Faustas Kirša – negirdėtas, buvo didelė staigmena.

Turėjome progą vaikams iš arčiau parodyti ir Antalieptės vėliavą. Išsiaiškinome, kad dar ne visi jaunieji antalieptiškiai lankėsi miestelio bažnyčios koplyčioje, jos rūsyje, negirdėjo įdomių legendų apie Antalieptę. Todėl ateityje būtinai aplankysime šias Lietuvoje žinomas vietas.

Kadangi muziejuje buvome fotografuojami, p. Vinco paklausėme kaip tai buvo daroma senovėje. Jis mielai pakomentavo fotografijos įrangos kampelį, paaiškino kodėl Šavašos upelio akmenys juodi ir atsakė į užduotus smalsuolių klausimus.

Iš muziejaus „Vasarą skaitome kitaip 5“ veiksmas persikėlė į miestelio biblioteką, kurioje vaikai susipažindino su Kraštotyros bei Lietuvos istorijos fondu (leidiniais) bei kraštiečio Vytauto Indrašiaus trilogija ,,Antalieptės kraštas“. Kiekvienas ją vartęs galėjo susirasti savo kaimo pavadinimą ir pasidomėti istorine jo praeitimi.

Vykdomoje skaitymo programoje reikia ir paskaityti. Tam neatsitiktinai pasirinkau ir man pačiai iki tol negirdėtą bei tik epaveldas.lt skaitmeninėje duomenų bazėje užtiktą 1944 m. žurnale vaikams „Žiburėlis“ (Nr. 7-8) išspausdintą  kraštiečio poeto Fausto Kiršos eiliuotą pasaką ,,Dangutė ir Dangvylius“. Esu tikra, kad apie ją pirmą kartą išgirs ne vienas. Jeigu norite perskaityti visą šią pasaką jos publikacijos šaltinyje, kviečiu užsukti į biblioteką.

Po ,,Dangutės ir Dangvyliaus“ skaitymo pasiskirstėme vaidmenimis, bet pirmoji repeticija neįvyko – juk sunku toliau kalbėti apie pasakos herojus, kai už lango saulelė žeme ridinėjasi, o vaikų galvose sukasi mintys apie maudynes. Tačiau sekančios savaitės skaitymams suplanavome naują užduotį ir kiekvienas joje galės dalyvauti. Jos sąlygas paskelbsime vėliau (jas jau žino dalyvavusieji, todėl smalsiausiems siūlau susisiekti su jais). Tegaliu pasakyti, kad pats laikas susirasti mėgstamiausią savo knygą ir pagalvoti apie jos pristatymo idėją. Foto sesija su šiomis knygomis vyks po savaitės, kitą trečiadienį (išsamesnė informacija bibliotekoje).   

Ištrauka iš Fausto Kiršos pasakos ,,Dangutė ir Dangvylius“:

*
Vieną gražų popietėlį
Ne nuo vėtros dulkės kėlės -
Negirdėtai sudundėjo
Mūrai ir pilies alėjoj.
Sargas pažvelgė pro pjūvį
Ir norėjo tvoti šūvį:
Gal čia priešo bus kėsintas?
Te švinu bus pavaišintas!
Bet palaukė, pagalvojo, -
Žiūri – raitelis atjoja,
Negirdėtas, nematytas,
Bene raganų atvytas...
Bene jis bus nuo pat jūros?
Bene slaptą žodį turi?

*

Baltas žirgas kai prijojo,
Kai karys kardu pamojo -
Pilį senis atrakino
Ir į vidų pavadino.
Visą pagarbą jam rodė,
Kariui tarė tokį žodį:

*
„Nuo senų senų senovės
Karžygiai turtus čia krovė.
Kam jie krovė, jie tik žino:
Gal būt, išrinktai merginai.
Gal savam šviesiam valdovui,
Gal jie rengės narsiai kovai.
Bet man liepė tik budėti,
Nematyti, neregėti,
Kas čia vyksta, kas čia daros,
Nors už sienų būtų maras.
Ir kai raitelis baltasis
Prie jos senų atsirasiąs
Toks, kaip tu, ant balto žirgo,
Toks, kaip tu, pats saule mirga,
Toks, kaip tu, kardu pamos,
Šioj pily tegul sustos...“

*
Raitelis rimtai pažvelgęs,
Santūriai su žodžiais elgės.
Mėlynom akim sumojęs,
Sargui dėstė, ką žinojo:

*
„Seni, seni, ar žinai.
Kam gimei ar gyvenai?
Paslaptingoj šioj pily
Karalaitę tu turi.
Čia ji burtų surakinta.
Amžiais saulė jai nešvinta,
Prakeikimas ir klasta –
Jos nelaimė ir našta.
Išvaduot ją gali tas,
Kas gyvybę čia praras.
Lindi slibinas rūsy,
O už rūsio kenčia ji.
Bet taip burtuos pasakyta:
Jeigu slibinui teks ryti
Gyvą karį su šarvais,
Pats jis sprogs ir po galais.
Karalaitė bus laisva, -
Supranti, žila galva?
Štai aš tas esu karys,
Kurs stebuklą padarys!“

Olga Raugienė,
Antalieptės padalinio bibliotekininkė