“Postprodukcija”- drabužiai ir projekto idėja Renatos Heredios, nuotraukos Linos Albrikienės

Zarasų viešosios bibliotekos galerijoje 2017 m. gegužės 16 d.(antradienį) 16 val. fotografijų parodos „Postprodukcija" ATIDARYMAS. Parodo veiks iki 2017-06-16d.
Fotografuota menininkių dirbtuvėse, parodose. Fotosesijose dalyvavo menininkės Aleksandra Jacovskytė, Eglė Karpavičiūtė, Laura Garbštienė, Eglė Tamulytė- Shaltmira, Coolturistes (Laima Kreivytė, Lina Zaveckytė, Dalia Mikonytė, Marta Ivanova), Agnė Juškaitė, Aleksandra Fominaitė, Galina Sviridova, Lina Albrikienė, Aistė Kisarauskaitė.

Projekto idėja -integruoti rūbą į kiek įmanomą autentišką, gyvą kontekstą, ieškant dermės tarp drabužio, žmogaus individualumo ir jam artimos aplinkos; taip nutolstant nuo mados fotografijos kriterijų ir siekiant maksimalaus tikrumo, autentiškumo, kažkiek priartėjant prie dokumentinės fotografijos; kartu kuriant ir fikciją- visgi neišvengiama pozavimo ir "natūralumo" imitavimo.

Pats drabužių atsiradimo procesas," lipdant " juos iš detalių- medžiagų gabaliukų, atraižų, įtraukiant kitus žmones į kūrybinį procesą tapant ant audinio, siuvant ir perdarant drabužius iš " jau atgyvenusių" arba išaugtų, bet turinčių tam tiktą emocinį krūvį - kuria istorijas, kurios vėliau pratęsiamos dėvint , integruojant į savo aplinką ir gyvenimo būdą. Mane visą laiką domino ne tik tai, kas ant kūno, bet ir pats kūnas savaime. Vidujybės, kūno ir drabužio santykis. Man drabužio kūrimas neišvengiamai susijęs su šiais aspektais.
Galima kurti madą, galima drabužius. Aš pasirinkau kurti drabužius, bet mada kaip reiškinys mane neišvengiamai domina. Man įdomu stebėti besikeičiantį jos ritmą, su atsikartojimais ir naujovėmis.
Teorinė šios parodos dalis – projekto dalyvių atsakymai į klausimus apie grožį, kūną ir visuomenės normas, savęs ir savo kūno suvokimą. Parodos atidarymo metu bus pristatyta nedidelė kolekcija, sukurta iš drabužių fotografijų pagrindu sukurtų raštų, atspaustų ant medžiagos. Parodos nuotraukų moterys ir modeliai , tai tarsi du priešingi poliai, kuriuos medija bando pateikti, vienus- kaip grožio etaloną, kurio reikėtų siekti, kitus, kaip tuos , kurie turėtų pasistengti būti kitokiais - "gražesniais, tobulesniais, panašesniais į medijos formuojamus įvaizdžius".
Bet man atrodo , grožis slypi priešybėse. Kaip sakė menininkė Agnė Juškaitė : "grožis spindi, bet spindi ir nedrąsa, tam tikri kompleksai, traumos."