Gyvosios istorijos pamoka Dusetų bibliotekoje

Balandžio 6 d. Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekoje viešėjo ir keletą knygų pristatė Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto dėstytoja Rasa Katiliūtė-Bačiulienė. Į Dusetas ji atvyko vertėjos Indrės Klimkaitės pakviesta.

„Paukščio snape – žmogaus delne" - leidinys apie gimties stebuklą, moters virsmą, devynių mėnesių kraujo misteriją ir apie tylų buvimą šalia. Tai moterų bei vyrų pasakojimai, laiškai ir sapnai apie laukimą, nėštumą, palydas į gimties taką ir apie gimdymo patirtį, kuri kiekvieną kartą vis kitokia, nenuspėjama, nenumanoma, vienų įgyjama ligoninėje, kitų namuose, bet visų laukiama ir sąmoningai, kantriai išgyvenama.
„Lietuvių–anglų patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi" Kultūros ministerija atrinko į Londono leidinių kolekciją. Knyga keliavo į tarptautinę Londono knygų mugę, vykusią kovo 14–16 d. Ši mugė yra viena didžiausių, ekspertų laikoma antra pagal svarbą pasaulyje.

Plačiau buvo pristatytos kitos trys knygos, pasakojančios apie tremties išgyvenimus tų įvykių liudininkų akimis.
„Gimnazistę" R. Katiliūtė-Bačiulienė parašė remdamasi autentiška istorija apie mergaitę, kuriai teko patirti tremtinės, pabėgėlės ir kalinės dalią. Mergaitė išgyveno ne tik 1941-ųjų tremtį, bet ir 1951 m. trėmimą, tapo šių kraupių įvykių liudininke ir dalyve. Knygą sudaro gimnazistės atsiminimai apie gyvenimą tarpukario Lietuvoje, išgyvenimai tremtyje ir KGB dokumentai, kurie atskleidžia šiurpius saugumo metodus, nusikaltimus lietuvių tautai, visišką nesiskaitymą su žmogaus teisėmis, kai vienu parašo brūkštelėjimu buvo laužomi žmonių likimai. Knygoje atsiskleidžia ne tik išskirtinė paauglės asmenybė ir jos gyvenimo istorija. Pasakojimas užfiksuoja išgyvenimus, kuriuos mergaitei teko patirti KGB rūsiuose, kalėjimuose Utenoje, Gorkyje, Novosibirske, kituose sovietinės Rusijos miestuose. Be to, tai unikalus liudijimas apie istorines sovietmečio realijas bei nusikalstamą KGB veiklą.

Kitos dvi knygos taip pat sudarytos R. KatiliūtėS-Bačiulienės. Dailininko ir poeto Emanuelio Katiliaus (1926–1997) knygoje „Laiškai, parašyti naktį" pateikiami tremties išgyvenimai, paauglystės ir jaunystės dienoraščiai, laiškai artimiesiems, eilėraščiai lietuvių ir rusų kalbomis, apsakymai, grafikos darbai, knygų iliustracijos. Tai ne tik biografinis albumas, ne tik unikalus istorinis dokumentas, bet ir grožinis kūrinys, kuriame atsiskleidžia išskirtinė talentingo menininko asmenybė, charakteris, savastis.
Algimanto Katiliaus (gim. 1929 m. ) knyga „Tremtinio užrašai" unikali keliais atžvilgiais: pirmiausia, tai autentiški dienoraščiai, išsaugoti daugiau nei 70 metų, kuriuose atsiskleidžia kaip iš dvylikamečio svajotojo, nuotykių ištroškusio paauglio gyvenimo sunkumai tremtyje, alinantis darbas, skurdas, nepritekliai, nuolatinis alkis ir neįtikėčiausi nutikimai kalėjime tarp nužmogėjusių nusikaltėlių subrandina aštuoniolikametį beveik suaugusį vyrą.
Broliai Emanuelis ir Algimantas Katiliai yra Juozo Katiliaus (nuo 1945 m. – Vytauto Vaitiekūno, 1902–1984), teisininko ir politiko, vėliau vieno iš VLIK'o įkūrėjų, lietuvių išeivių JAV veikėjo, ir Anelės Katilienės – Šaltenytės (1897–1986), Nepriklausomos Lietuvos Respublikos Seimo referentės, sūnūs. 1941 m. birželio 11 d. dvylikametis Algimantas pradeda rašyti dienoraštį, o vos už 3 dienų prasideda didysis trėmimas, nulėmęs inteligentų šeimos iš Kauno likimą. Tremtyje motinai su keturiais vaikais tenka praleisti iš viso 17 metų. Tad šios knygos pagrindą ir sudaro paauglio dienoraščiai, papildyti prisiminimais, užrašytais pabėgus iš tremties į Lietuvą.

Dėstytoja, rašytoja R. Katiliūtė-Bačiulienė susirinkusiems skaitė ištraukas iš šių knygų, nukeldama visus į tuos gūdžius laikus, atsiminimai apie kuriuos dar tebegyvi buvusių tremtinių ir jų artimųjų širdyse. Salėje buvę mokiniai turėjo išskirtinę galimybę sudalyvauti gyvosios istorijos pamokoje: apie savo šeimos išgyvenimus tremtyje papasakojo Rimtautė Jakaitienė, o Marija Atkočiūnaitė – Varenbergienė prisiminė tėvelio ištrėmimą. Bibliotekos vedėja Elena Gaižiuvienė, dėkodama popietės viešnioms R. Katiliūtei – Bačiulienei bei I. Klimkaitei, slapčia braukė ašaras – ji pati gimusi Sibire, tad ir tame atšiauriame krašte, ir grįžus Lietuvon, teko patirti daug sukrėtimų ir neteisybės. Knygų pristatymo metu labiausiai nustebino ir nudžiugino moksleivių susikaupimas ir dėmesys, paneigiantis nuomonę, kad jaunimui niekas neįdomu, o ypač senelių patirtys.

Parengė Vilija Visockienė
Autorės nuotr.