Knygos „15 metų su Galina Dauguvietyte. Kas liko nutylėta?“ pristatymas

Kovo 30 dieną Zarasų viešojoje bibliotekoje vyko žurnalistės Ingos Liutkevičienės knygos „15 metų su Galina Dauguvietyte. Kas liko nutylėta?" pristatymas.
Bibliotekos suaugusiųjų teatro aktoriai skaitė ištraukas iš G. Dauguvietytės atsiminimų knygų „Perpetuum mobile", „Post Scriptum", „Dialogai su savimi". Šių knygų sudarytoja – Inga Liutkevičienė. Ekrane buvo rodomos nuotraukos iš asmeninio režisierės archyvo.

Renginyje dalyvavusi biografinės knygos apie Galiną Dauguvietytę autorė, žurnalistė Inga Liutkevičienė yra 18 biografinių, populiariosios psichologijos ir medicinos knygų autorė, bendraautorė ir sudarytoja. Su knygos „15 metų su Galina Dauguvietyte. Kas liko nutylėta?" pristatymu Inga Liutkevičienė apvažiavusi bene didžiąją dalį Lietuvos. Į klausimą, kodėl rašiusi knygas būtent apie G. Dauguvietytę, žurnalistė atsakiusi, kad anuomet leidykla „Tyto alba" ieškojusi įdomių žmonių, kurie galėtų įdomiai papasakoti apie savo gyvenimą. Inga Liutkevičienė tuo metu dirbusi dienraštyje ir rašydavo įvairius tęstinius reportažus, todėl jai ir buvo pasiūlyta parašyti knygą apie šią neeilinę asmenybę. Pasak I. Liutkevičienės, gavusi tokį pasiūlymą ji buvo sužavėta minties susitikti su viena iš talentingo legendinio režisieriaus Boriso Dauguviečio dukterų.
Taip užsimezgusi pirmoji pažintis su Galina Dauguvietyte. Žurnalistė lankydavosi pas G. Dauguvietytę bute ant Tauro kalno, kuriame ši gyveno su savo vyru Jurgiu (butas prieš tai priklausė G. Dauguvietytės tėvui, režisieriui Borisui Dauguviečiui). Kai knygos autorė Inga Liutkevičienė susipažino su Galina Dauguvietyte, režisierė jau buvo pensininkė. Aktorės karjera televizijoje buvo jau seniai baigta. Nepaisant šių faktų, per visą bendravimo laikotarpį su ja, pasak knygos autorės, „Galina buvusi visada pasipuošusi, rodė pagarbą žmogui". Režisierės butas buvo kelis dešimtmečius neliestas, nematęs jokių remontų, atrodė tuoj tuoj įžengs Galinos dievinamas tėvas Borisas Dauguvietis. Galinai skudurai rūpėjo, bet daiktai ne, kaip ji sakydavo „man naplevat".
„Su ja susilyginti yra neįmanoma. Ji buvo labai ryški asmenybė", – pasakojo žurnalistė. Knygos autorė papasakojo įdomių ir dar nežinomų detalių apie režisierės gyvenimą. Antai, apie tai, kad jos tėtis režisierius Borisas Dauguvietis buvo jai autoritetas, apie seseris iš pirmosios B. Dauguviečio santuokos, apie tai, kaip ji mėgo skaityti istorines ir biografines knygas, kurias perskaičius pasiūlydavusi ir žurnalistei perskaityti, o vėliau jas mėgdavusi aptarti. Galina, kaip ir mes visi, mylėjo, liūdėjo, verkė, bet to nerodė kitiems. Nepaisant to, jog knygos autorę ir garsiąją Galiną Dauguvietytę skyrė net keturi dešimtmečiai, pasak žurnalistės, jos laiką leido labai gerai.
Žurnalistė neslepia, jog bendraudama su G. Dauguvietyte daug laiko praleisdavo virtuvėje. Žurnalistei įsiminė, kad virtuvės sienos buvo mėlynos, ten stovėjusi krosnis, ant kurios režisierė netgi gamino valgį. „Virtuvėje su Galina kalbėdavome apie tuos dalykus, kurių nerašiau knygose. Kai kalbėdavomės „mėlynojoje virtuvėje" ji tarsi vaidindavo – lyg tai būtų ne įprastas pokalbis, o spektaklis", – prisiminimais dalinosi Inga Liutkevičienė.
„Aš nebijau mirties. Noriu būti palaidota Dauguviečiuose, netoli Nemunėlio – savo gimtinėje. Čia ramu, labai tylu, šnara medžiai. Čia noriu būti", – citavo režisierės žodžius knygos autorė. „Viskas buvo taip, kaip Galina ir norėjo. Ji palaidota ten, kur norėjo būti", – neslėpdama ilgesio aktorei ir režisierei kalbėjo Inga Liutkevičienė.
Vakaro metu, renginio dalyviai, galėjo įsigyti knygą „15 matų su Galina Dauguvietyte. Kas liko nutylėta?" su autorės autografu. Na, o visus, kurie susidomėjo šia knyga ir norėtų perskaityti, kviečiame apsilankyti Zarasų viešojoje bibliotekoje.

Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Saulutė Pelekienė

Nuotraukos Rasos Juršienės