Dienos citata
Norint išmokti didelių dalykų, reikia pradėti nuo mažų.
D. Lokas
Pristatytas E. Malūko istorinis romanas „Vytauto žemė“
Kovo 16 d. Dusetų K. Būgos bibliotekoje įvyko susitikimas su žinomu rašytoju Edmundu Malūku, kurio metu buvo pristatytas ką tik išleistas rašytojo istorinis romanas apie Vytautą Didįjį ir XIV amžiaus Lietuvą – „Vytauto žemė“. „Vytauto žemė“ – dvyliktoji E. Malūko knyga, brandžiausias ir didžiausios apimties (704 psl.) kūrinys, septynerių įtemptų darbo metų rezultatas. Kaip teigia pats rašytojas (pagal profesiją veterinarijos gydytojas), – „istorinis romanas skirtas ne nugramdyti kaulus, o ant istorinio skeleto aplipdyti raumenis, suvarstyti nervus, pasruvinti kraują ir įkvėpti praeities gyvybę“.
Rašant „Vytauto žemę“, autoriui teko „išsimaudyti XIV a.papročiuose, paklaidžioti tikėjimo labirintuose, pažinti Vytauto žmoną Oną, nulydėti link Maskvos jų dukterį Sofiją“. Prisiėjo išsiaiškinti to meto madą, muziką, šokius, ritualus, kulinariją, senovinę kalbą… ir nustebti: „Koks spalvingas, alsiai įdomus ir pamokantis Lietuvos XIV amžius!“
Kuriant romaną konsultuotasi su istorikais – prof. Alfredu Bumblausku (Krėvos sutartis, Kęstučio mirtis, Vytauto kanceliarijos laiškai); Inga Baranauskiene ir Tomu Baranausku (XIII-XIV a. pilių statybos ypatumai, Vytauto epocha); prof. Rimvydu Petrausku (Vytauto aplinkos, diduomenės charakteristika), Alfredu Paberžiu, Vaiva Urbelioniene ir kitais. Taip pat su muziejininkais, baltų senųjų simbolių tyrinėtojais, gamtmeldystės ir senovės baltų tikėjimo žinovais, ginklininkais, žirgininkais. Naudotasi daugiau nei 50-čia rašytinių šaltinių, aplankytos su romano siužetu susijusios istorinės vietovės. Apie tai renginyje papasakojo pats rašytojas, išsamiai atsakė į skaitytojų klausimus.
Dusetų K. Būgos informacija
Nuotr. Aldonos Žiliukienės