Viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga apie monsinjorą Kazimierą Vasiliauską

Lapkričio 29 dieną Zarasų viešojoje bibliotekoje vyko žurnalistės Ramunės Sakalauskaitės knygos „Gyvenimas, koks jis buvo. Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko biografija" pristatymas. Renginyje dalyvavo knygos autorė, buvo galima įsigyti pristatomą knygą bei gauti autorės autografą.

Žurnalistė R. Sakalauskaitė su kunigu Kazimieru Vasiliausku susipažino atvykusi studijuoti į Vilnių. Nuo 1989 m. monsinjorą pažinojusi autorė priklausė artimam jo žmonių ratui, todėl buvo nusprendusi su juo draugauti, o ne rašyti apie jį. Savo teiginį autorė pagrindė: "Jei tuo metu būčiau galvojusi rašyti apie monsinjorą, būčiau konspektavusi ir tada būtų išėjusios penkios knygos, o ne viena".

Mažame savo bute monsinjoras visuomet vaišindavo arbata, dalijosi maistu. Prabangos niekada nenorėjęs ir jos nesiekęs, didžiausią atgaivą jam teikę knygos. Buvo atviraširdis, sakydavo, kad draugystę reikia sutvirtinti mažomis dovanomis. Knygos autorei dažnai tekdavę dirbti monsinjoro K. Vasiliausko „šoferiu", taip ji pateko ir į a. a. garsaus poeto Justino Marcinkevičiaus namus, susipažino su vienuoliu Tėvu Stanislovu. Monsinjoras K. Vasiliauskas mėgdavo keliauti dažniau nei kiti, bet ne pramogai, o kad susitiktų su žmonėmis. Mokėjo greitai užmegzti ryšį. Žmogus iškart pajusdavo, kad jam tuo metu pasaulyje nėra nieko svarbiau už pašnekovą. Užšnekintas po renginių, dažnai kalbėdavęs su žmogumi gerą pusvalandį, o kai žurnalistė paklausdavo, kas čia buvo, tik gūžtelėdavo pečiais: „Kad aš žinočiau..." . Ramunės Sakalauskaitės knyga yra tarsi padėka jam už jo draugystę.

Knygą apie monsinjoro K. Vasiliausko (1922–2001) gyvenimo kelią žurnalistė rašė ketverius metus. Medžiagą knygai ji rinko ir rėmėsi visais prieinamais šaltiniais: Vilniaus arkivyskupijos kurijos archyve saugoma kunigo byla, Lietuvos ypatingajame, Latvijos valstybės, Daugpilio archyvuose rastais dokumentais, niekur neskelbtais kunigo laiškais šeimos nariams, Latvijoje jį globojusių eucharistiečių ir žmonių, kartu su juo dirbusių Latvijos Ždanovo kolūkyje, atsiminimais.

Susitikimo metu R. Sakalauskaitė pasakojo, kad monsinjoras, būdamas Arkikatedros klebonu, sugebėjo rasti kelią į kiekvieną žmogų, kiekvienam tarti paguodos ir užuojautos žodį. Monsinjoras niekada neskirstė žmonių į turtingus ir vargšus, garsius ir puolusius. Net ir girtuokliui, prašančiam pinigų, padėdavo, teikdamas, kad nereikia jo smerkti iš pirmo žvilgsnio, nes nieks nežino kokia jo gyvenimo istorija. "Jis buvo kunigas iš Dievo malonės, išdalinęs save iki dugno", - teigė knygos apie monsinjorą autorė.

Taip pat R. Sakalauskaitė papasakojo apie monsinjoro susitikimą su užsienio žurnalistais japonais, jo santykius su šeimos nariais, apie jo atsidavimą tikintiesiems. Pašaukimą būti kunigu monsinjoras pajuto dar vaikystėje. Užsidėjęs mamos sijoną bandydavo sakyti pamokslus karvėms.
Žurnalistė R. Sakalauskaitė perskaitė kelias ištraukas iš pristatytos knygos.

Renginį pagyvino Zarasų Meno mokyklos Muzikos skyriaus moksleivės Viltė, Adrija (mokytoja Jūratė Tumėnienė) ir mokytojas Vladimir Miaznov, atlikdami muzikinius kūrinius fleita ir gitara.

Parengė Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Saulutė Pelekienė
Nuotraukos Rasos Juršienės