Tęsiasi edukacinių renginių ciklas „Pokalbiai apie emigraciją 2“

Edukacinių renginių ciklas „Pokalbiai apie emigraciją 2", kurį organizuoja nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, šiais metais atkeliavo į Utenos apskritį –Zarasų „Ąžuolo", Ignalinos, Molėtų, Anykščių Jono Biliūno ir Utenos Dainiškio gimnazijas. Utenos apskritis pasirinkta neatsitiktinai – tai viena iš Lietuvos apskričių, pirmaujančių pagal svetur gyventi išvykstančiųjų Lietuvos piliečių skaičių.

Į antrąjį ciklo renginį - informacinį seminarą, vykusį Zarasų „Ąžuolo" gimnazijoje lapkričio 21 dieną, atvyko Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotojai dr. Giedrius Janauskas ir Arūnas Antanaitis ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skyriaus darbuotoja Giedrė Milerytė – Japertienė.

Lektoriai labai charizmatiškai, panaudodami garsines ir vaizdines priemones, skaitė paskaitą apie lietuvių emigracijos istoriją. Ar dažnai pagalvojame, kas yra tapatybė? Kas mus jungia - istorija, geografija, biologija, religija?

„Esame tauta, kurios išeivija išsibarstė po visą pasaulį: Europą, Ameriką, Australiją, net Tasmaniją", - pasakojo G. Janauskas. Lietuva gali didžiuotis išeiviais. XVII a. pirmasis dabartiniams istorikams žinomas lietuvis, nuvykęs į Naująjį žemyną yra Aleksandras Karolis Kuršius (Alexander Carolus Curtius). Gydytojo praktika vertęsis Kuršius laikomas pirmuoju išsimokslinusiu Niujorko gydytoju.

Tadas Kosčiuška Lietuvoje daugiausia yra žinomas kaip 1794 m. sukilimo, kuris dažnai ir vadinamas jo vardu, vadas. Bet jis paliko ryškius pėdsakus ir kitų šalių istorijoje. Jis tapo karinės inžinerijos, fortifikacijų specialistu. Negavęs tarnybos tėvynėje, Kosciuška išvyko į Paryžių, o vėliau - į Ameriką, kur nepriklausomybės kovose realizavo savo karinį pašaukimą.

Aleksandras Ferdinandas Bendoraitis (1919 – 1998) labai žinomas kunigas, gydytojas epidemiologas, Brazilijos Mokslų akademijos narys. Sorbonoje baigė medicinos studijas, vėliau teologijos studijas ir tęsė misionierišką veiklą Brazilijoje, tarp Amazonės valstijos indėnų, gydydamas ligoninėje-laive.
Pirmoji lietuvių, palikusių Tėvynę, banga vadinama „grynoriais" (nuo anglų kalbos žodžio green - žalias, naujokas). Dauguma lietuvių išvykti skatino ekonominės priežastis, bet taip pat kitos priežastys, pvz., baimė tapti rekrutu. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje pasitraukė daugiausia neturtingi, menko išsilavinimo ne itin aukštų kultūrinių poreikių, daugiausia kaimo žmonės. Vietoje Amerikos, pasiekę Škotiją, būrėsi ir ten. Lietuviai spietėsi Pensilvanijos (JAV) anglių kasyklose, Čikagos (JAV) skerdyklose. Būrėsi lietuvių bendruomenės, nes būtent emigracija skatino tautinio identiteto spartesnį formavimąsi – kilo didesnis rūpinimasis kalbos, kultūros, papročių išlaikymu, steigėsi bažnyčių parapijos. Anksčiau nei Lietuvoje, 1879 m. JAV pasirodė pirmasis lietuviškas laikraštis „Gazieta lietuviška" (Lietuvoje „Aušra" -1883 m.).

Antrasis pasaulinis karas lėmė antrąją emigracijos bangą - per 60 tūkst. politinių pabėgėlių, vadinamųjų dipukų (DP - Displaced Persons – angl. – perkeltieji asmenys). Ši emigracija buvo kitokia, nulemta politinių priežasčių. Pasitraukimas buvo staigus, neorganizuotas, tikintis greit sugrįžti. Pasitraukė inteligentai, išsilavinę žmonės, Lietuvoje užėmę pakankamai aukštus postus, menininkai, rašytojai, mokslininkai. Jie sau kėlė labai griežtus tikslus - išlaikyti tautiškumą, kurti savo kultūrą, todėl visas laisvalaikis buvo skiriamas lietuviškai veiklai. Buvo rūpinamasi švietimo sistemos sukūrimu, tai kalba faktai - Pabaltijo universitetas, Vasario 16-osios gimnazija... Buvo siekiama jaunąją kartą auklėti tikrais lietuviais, todėl daugelis baigė aukštąjį mokslą, tikintis grįžus į Lietuvą būti naudingais. Supratus, kad sugrįžti į Lietuvą greit nepavyks, tremtiniai virto išeiviais.

O Litvakai - lietuvos žydai? Pasaulyje garsūs artistai, kurių šaknys Lietuvoje – dainininkas Bob Dylan, gavęs literatūros Nobelio premiją, aktorius Seanas Pennas, dainininkė Pink, neseniai miręs dainininkas Leonardas Cohenas ir kiti. Vienas žymiausių Zarasų litvakų išeivių, naujai atrastas dailininkas Jehuda Penas.

Dabartinė trečioji banga, „išsiūbavo" iš Lietuvos per 0,5 mln. gyventojų. Kokia mūsų bendruomenė užsienyje? Kas mus jungia šiandien? Kas apibrėžia šiandieną mūsų tapatumą? Ar tikrai reikia išvykti į užsienį, kad pažintume lietuviškumą? Tai bandys atsakyti šio projekto dalyviai gimnazistai.

Projekte savanorišku principu 20 žmonių suburta moksleivių grupė kūrybinėse dirbtuvėse susipažins su sakytinės istorijos metodu, drauge sudarinės klausimyną, mokysis, kaip atlikti interviu, kaip gautą medžiagą parengti ir apibendrinti. Kiekvienas projekto dalyvis turės parengti po du interviu su emigravusiais tautiečiais. Ši sakytinės istorijos medžiaga, projektui pasibaigus, bus atiduota saugoti į Zarasų viešąją biblioteką. Laukia prasmingi darbai!

Parengė Jolanta Lementauskienė, Zarasų viešoji biblioteka

Nuotraukos Rimanto Bikulčiaus