Dienos citata
Negalime numatyti, kas bus. Didžiausio džiaugsmo, kaip tyčia, sulaukiame tada, kai jo mažiausiai tikimės.
Antoine de Saint - Exupery
Dvi žodžio meistrės
Spalio 6 dieną, į rudenio lapų spalvom papuoštą Zarasų viešosios bibliotekos renginių salę, rinkosi prozos mylėtojai. Čia vyko tradicinis literatūros vakaras „Prozos ruduo". Renginio viešnios, dvi žodžio meistrės: Danutė Kalinauskaitė, šiuolaikinė lietuvių rašytoja, viena įdomiausių prozininkių, apdovanota A. Vaičiulaičio, Lietuvių rašytojų sąjungos ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto premijomis, ir Jūratė Sprindytė, literatūros tyrinėtoja bei literatūros kritikė, humanitarinių mokslų daktarė.
Renginį pradėjo gimnazistai Eglė ir Dobilas daina „Žinau tai tu" (vokalo mokytoja V. Pimpienė). Rudeniškai nuteikė ir žymaus vokiečių lyriko Rainerio M. Rilkės eilėraštis apie rudenį: "Tie lapai krenta, krenta lyg toli...", skaitomas režisierės G. Karlaitės. „Kaip tik dabar pats nuostabiausias metas ištiesti ranką ir atsiversti knygą tą mes ir darysime šį vakarą", - kalbėjo renginio vedėja. Ji viešnias pristatė kiek neįprastai, paskaitydama atsiliepimus apie Danutės Kalinauskaitės knygas iš internetinės erdvės.
Literatūros kritikė J. Sprindytė trumpai apžvelgė dabartinę lietuvių literatūros padėtį, apgailestavo, kad knygų leidybos irgi neaplenkė komercija, kad leidžiama daug menkaverčio šlamšto, kad rinkoje daug beveidžių knygų. Pasidžiaugė, kad dabar į lietuvių literatūrą atėjusi labai stipri moterų banga, o stiprių (rašytojų) vyrų dabar kaip tik trūksta. Kaip ryškius ir įdomius rašytojus literatūros kritikė įvardijo Valdą Papievį, Undinę Radzevičiūtę, Giedrą Radvilavičiūtę, Laurą, Sintiją Černiauskaitę, Kęstutį Navaką, Sigitą Parulskį, Andrių Jakučiūną. Pasidžiaugė, jog į lietuvių literatūrą ateina daug naujų rašytojų, ne literatų, bet kitų profesijų žmonių bandančių rašyti, pvz., M. Sauka ir kiti. Atsirado ir tokia tendencija, kad poetai irgi puolė rašyti romanus.
Ji labai aukštai įvertino Danutės Kalinauskaitės novelių rinkinį "Skersvėjų namai", kuo abejoti neteko, nes autorės perskaityta ištrauka iš novelės " Suvyniok ugnį į popierių" tikrai sužadino smalsumą. Ši knyga įtraukta į šių metų renkamų prozos knygų penketuką. „Kaip tik ši knyga, sakyčiau, dabar pačioje novelistikos viršūnėje",- teigė kritikė. Novelių žanras neskirtas greitam skaitymui, kaip kad populiarioji literatūra, jis skirtas lėtam skaitymui.
Rašytoja Danutė Kalinauskaitė nerašo periodiškai, tą byloja ir jos išleistos knygos. Pirmasis apsakymų rinkinys "Išėjusi šviesa", išleistas 1987 metais, antroji prozos knyga "Niekada nežinai" 2008 metais (išėjo daugiau nei po 20 metų), o trečioji novelių rinkinys "Skersvėjų namai" 2015 metais.
Rašytoja D. Kalinauskaitė, paklausta, kodėl tokie skirtumai tarp knygų "gimimo", atviravo nesivaikanti populiarumo. Periodiškai kepamos knygos, žūtbūt stengiantis nenueiti nuo arenos, kad skaitytojai tavęs nepamirštų, nebūtinai reiškia, kad jos geros. Jai kur kas svarbiau kokybė, o ne kiekybė, tuo viskas ir pasakyta. Gerą novelę parašyti yra sunkiau nei romaną. Novelė reikalauja daug daugiau dalykų, subtilumo, įsiskaitymo D. Kalinauskaitė, paklausta, kas iš lietuvių autorių jai imponuoja, savo literatūros mokytoja įvardijo Bitę Vilmaitę, iš kurios ir mokėsi rašyti.
Novelėse „Skersvėjų namai", kaip įprasta D. Kalinauskaitei, kasdienės situacijos visiškai netikėtai skyla lyg kiaušinio lukštas, atverdamos egzistencinį gelmenį.Paprasta buitinė, iki kaulo įsiėdusi tikrovė staiga tampa magiška, žmogaus gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis. Paslaptis, neįtikimi dalykai, vykstantys realiame pasaulyje, romano medžiagos tankis – tokie ryškiausi jos kūrybos bruožai. Tekstuose yra bent keletas prasminių klodų, pasakojimas labai intensyvus, pakeri kalbos pojūtis, įspūdinga frazių melodika, šviesus humoro jausmas taip apie šią novelių knygą rašoma anotacijoje.
Rašytoja apie kitus žmones rašanti pirmuoju asmeniu. Ir čia labai svarbus persikūnijimo momentas. Paklausta, kaip randasi novelių tokios savotiškos pabaigos, prisipažino, kad rašydama novelę visada turi sugalvojusi pradžią ir pabaigą ir tik vėliau vyksta dėstymas. Į renginį susirinkusi publika tikrai turėjo apie ką pamąstyti.
Zarasų viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Saulutė Pelekienė