Paminėjome kunigo ir poeto Antano Vienažindžio 175 - ąsias gimimo metines

Rugpjūčio 16 dieną Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Kriaunų filialas organizavo kunigo ir poeto Antano Vienažindžio 175-tųjų gimimo metinių paminėjimą poeto gimtinėje, Gipėnų kaime ( Kariaunų seniūnija, Rokiškio raj ). Labai poetiška ir netikėtai įdomi buvo pasirinkta ir renginio tema „Vienužio meilės giesmių taku. Intymioji Vienužio lyrika un Sartų".

Graži rudens diena, netolima kelionė į poeto Antano Vienažindžio gimtinę, dusetiškius literatūros mylėtojus, kurių susirinko nemažai, nuteikė šventiškai ir pakylėtai. Poeto gimtinės kiemas pasitiko labai neįprastai ir kukliai padabintas. Apsuptame senovinių trobesių erdviame kieme akį traukė įdomi instaliacija – ant karklų vytelių pražydinti darželio žolynėliai plasdeno savo spalvingus lapelius kedanani lengvo rudens vėjelio, jaukiai ištiestos marškos ant kiemelio žolytės, kvietė sėstis ir laukti gražios šventės pradžios.

Kriaunų filialo  vedėja Audronė Telsinskienė, pradėdama literatūrinę popietę kalbėjo: „Gyvename tokiu laikotarpiu, kuomet kalbėdami viena kalba retai išgirstame vienas kitą, nebesuvokiame pasakyto žodžio reikšmės, keliame balsą ten, kur turėtume vien klausyti ar klausti. Tenka susimąstyti- kodėl man lemta gimti ir augti čia ir koks dvasinis maistas turi maitinti mane ir esančius aplink, kad regėtume ir ragautumėme ne tik pasaldintą rožinį pasaulį. Ilgai ieškoti nereikia- tik pajusti žemę po kojomis ir ką ta žemė yra užauginusi- pavyzdys paprastas- kiek stiprybės Sartų kraštas gali semti iš čia lakiojusio Antano Strazdo- Strazdelio ir AntanoVienažindžio- Vienužio.
Tai lietuvių lyrikos pradžia. Tik iš pirmo žvilgsnio regisi paprasti eiliavimai. Reikia įsiklausyti ir išgirsti...

Rugsėjo 26 dieną Vienužio 175 gimimo metinės. Jau prieš metus subrandinta mintis surengti Vienužio apdūmojimus. Į komandą pakviestas Rokiškio rajono Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras, vilnietis fotografas, eseistas, performansų rengėjas Ričardas Šileika, Kriaunų seniūnas Arvydas Rudinskas, kuris parūpino plaustą, menininkas iš Obelių Rimvydas Pupelis, kuris sukūrė įspūdingą meninę instaliaciją „Kvietkelių darželis", dusetiškis menininkas Eugenijus Raugas, kuris atliko muzikinę interpretaciją „ Siela un Sartų".
14 žmonių Kriaunų plaustu atvyko į Gipėnus- poeto vaikystės ir jaunystės namus, kur buvo sutikti Antano Vienažindžio giminaitės ponios Irenos Varnienės bei būrio šviesių Dusetų krašto žmonių, kuriuos sukvietė Dusetų K. Būgos bibliotekos vedėja Elena Gaižiuvienė.

Skaitant Vienužio ilgesio laiškus, siunčiamus namo, „tėtei siunčiu svarą arbatos, motulei ir Karusei - po skarelę..." gimė mintis paraginti moteris į renginį rinktis apsigobus skarele...

„Savo dainai rinkti patogiausia būdavo dideliausioje spintoje, kur klierikai savo drapanas sukabinėja. Nebuvo kitos ramesnė vietos. Įlendu, būdavo, užsidarau ir svajoju, svajoju sau vienas, kartais gailiai verkiu ir dūsauju, kartais dantim griežiu- jausmai šėlsta, iki varpelis pašauks kurios užiėmimo. Iš kiekvieno tokio lindėjimo spintoje išsinešdavau naują sugalvotą dainą...". Šis poeto pasakojimas nuvedė link minties ieškoti poeto spintai tinkamo rakto... Raktais žvangindami ir susirinkome į Gipėnus ieškoti spintos. Visi kartu atrakinome ją ir tikime, dar ne vienas poezijos, jausmų , artumos duris atrakinsime kartu...

Ačiū Jums".
Gražiai ir įdomiai kalbėjo šios sodybos šeimininkė, kunigo poeto Antano Vienažindžio giminaitė Irena Varnienė. Ji paminėjo svarbiausius ir įdomiausius poeto vaikystės ir gyvenimo momentus, pasidžiaugė, kad poetas brangus ir neužmirštamas ne tik kaimyninių vietovių žmonėms, bet ir visos Lietuvos literatūros tyrinėtojams, poezijos mylėtojams.

Įdomiai parengta „scenografija" susirinkusiems žadėjo nepaprastą, šiek tiek netradicinę literatūrinę popietę. Pamatėme ir išklausėme įdomų mini spektaklėlį, kuriame vaidmenys taip pat buvo labai originalūs.

DŪŠELĖS VEIKSMININKĖS:
Labiausioji Skarela su Lungeliais Audronė Telsinskienė, Kriaunų bibliotekos vedėja,
Kvietkelių Darželininkas Rimvydas Pupelis, tapytojas iš Obelių,
Mecenatė ir Vyr. Ganytoja Eurika Stogevičienė, knygininkė iš Vilniaus
Laisvinga Siela un Sartų, Eugenijus Raugas, dailininkas iš Dusetų.
Žvagintojas Raktais Ričardas Šileika, fotografas, eseistas, poetas iš Vilniaus,
Plaustininkas, Arvydas Rudzinskas, Kriaunų seniūnas,
Romos Procesininkas, Mantas Balakauskas, poetas iš Vilniaus,
Akylusis Sklaidytojas, Darius Pocevičius, poetas, vertėjas iš Vilniaus,
Anglis Raudonsnapė, Jurga Tumasonytė, rašytoja-prozininkė iš Vilniaus.

Kiekvienas Veiksmininkas altiko savo vaidmenį. Skambėjo raktai, atrakinant jaunojo poeto Antano Vienažindžio, dar besimokinusio Varnių kunigų seminarijoje, kūrybos spintą. Menamą spintą atrakino raktininkas Ričardas Šileika. Tada iš tos spintos pasklido poezijos, prozos, dainų posmai. Pravirko armonika Eugenijaus Raugo rankose. Prie Veiksmininkų prisijungė ir Dusetų K. Būgos bibliotekos vedėjos, Elenos Gaižiuvienės pakviestos „Atgaivos" klubo literatės – Leokadija Malcienė, paskaičiusi eilėraštį „Vienužis", šio straipsnio autorė Marija Varenbergienė, paskaičiusi savo kūrinėlį – „Širdis lyg paukštė", skirtus kunigui poetui Antanui Vienažindžiui atminti. Poeto eilėtaščius skaitė dusetiškė Laima Gorpinič.

Dusetiškės dainininkės Janina Kaškauskienė, Efrosinija Partinauskienė ir Laima Gorpinič padainavo visų labai mėgstamą ir dažnai dainuojamą dainą, Antano Vienažindžio žodžiais, „Kaip gi gražus, gražus..." Daina gražiai derėjo prie žydinčių Gipėnų sodyboje dar rudens šalnų nepakąstų gėlių ir vėjyje švelniai plevenančių žiedelių, sukurtų talentingomis rankomis. Jie tarsi įamžino niekada nevystančius poeto žolynėlius ir jo jausmingus poezijos, virtusios dainomis, posmus.

Buvome drauge su žmonėmis, saugančiais Lietuvos praeitį ir jos talentus, ieškančiais netradicinių atminimo puoselėjimo ir pagerbimo išraiškų, nes dabar, IT amžiuje, daug informacijos randame internete. Tačiau ši literatūrinė popietė leido prisiglausti ne tik prie jausmingo mūsų kraštiečio kunigo poeto Antano Vienažindžio asmenybės spalvų, jo kūrybos ir gyvenimo apdūmojimų, bet pamatyti ir išgirsti kūrybingus Lietuvos žmones, kurie sugebėjo atskleisti praeities grožį ir paprastumą savo originaliu matymu, savo kūrybos tekstais ir jautriai prisiliesti prie šventų žmogaus sielos klodų.
Buvo įdomu, šviesu, gera. Gražios gamtos apsuptyje, prie visus mus jungiančio Sartų ežero, pajutome sielų bendrystę, džiaugsmą, kad esame turtingi ne tik praeities, bet ir dabarties talentais, kad prisiėmėme dalelę atsakomybės už mūsų krašto kultūros išsaugojimo darbus.

Nuoširdus ačiū renginio organizatoriams, Zarasų rajono viešosios bibliotekos direktorei, parūpinusiai transportą, Dūšelėms Veiksmininkėms, sodybos šeimininkei už įdomiai ir turiningai praleistas valandėles. Lauksime kitų susitikimų. Pakvieskite – atvyksime.

Marija VARENBERGIENĖ