Kviečiame susipažinti su literatūros paroda „Rašytojui Michailui Bulgakovui – 125"

Viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje veikia literatūros paroda „Piktų žmonių pasaulyje nėra, yra tik nelaimingi žmonės", skirta Michailo Bulgakovo 125-osioms gimimo metinėms.

Parodos pavadinimas – tai citata iš rašytojo knygos "Meistras ir Margarita", taip atsako suimtasis Ješua savo kaltintojui Pilotui.
Michailas Afanasijevičius Bulgakovas (1891 - 1940) – Kijeve gimęs rusų rašytojas, dramaturgas, teatro režisierius ir aktorius. Rašė netgi operų libretus. Pradžioje M. Bulgakovas dirbo gydytoju, per Pirmąjį pasaulinį karą jis gelbėjo sužeistuosius, per pilietinį karą tarnavo baltagvardiečių armijoje. Iš Baltosios armijos pasitraukė Kaukaze. Čia jis metė mediciną ir pradėjo dirbti žurnalistu, niekada nebepaliko Rusijos ir niekada negavo vizos aplankyti brolių, kurie buvo priversti bėgti į Paryžių.
Pagrindinė M. Bulgakovo kūrybos tematika – rusų inteligentijos vaizdavimas, tačiau autorius ne visada buvo pakankamai „politkorektiškas" ir neįtiko tuometinei valdžiai bei ideologijai, todėl ne vienas kūrinys buvo uždraustas ir pasirodė tik po jo mirties. Parašė kūrinius „Baltoji gvardija", „Velniava", daug apysakų, apsakymų. Skaitytojams gerai žinoma apysaka „Šuns širdis" – tai aštri socialinė satyra su žaismingai įpinta fantastika iš genų inžinerijos pasaulio.
Vienas žymiausių Michailo Bulgakovo kūrinių yra romanas „Meistras ir Margarita". Tai vienas įspūdingiausių XX a. rusų literatūros kūrinių. Pirmieji rankraščiai dėl artimųjų saugumo paties autoriaus buvo sudeginti, o vėliau iš atminties atkurti, pataisyti ir papildyti. Po autoriaus mirties pragulėjęs stalčiuje dvidešimt šešerius metus, Michailo Bulgakovo romanas, pagaliau išleistas, beregint paplito po pasaulį, buvo verčiamas, teatralizuojamas, ekranizuojamas.
Struktūriniu požiūriu "Meistras ir Margarita" yra dviejų romanų derinys, kur pirmasis – pasakojimas apie klastingo šėtono apsilankymą ketvirtojo dešimtmečio Maskvoje, o antrasis – nežinomo literato rašomas romanas ateistinėje valstybėje neįsivaizduojama tema – apie Jėzaus Kristaus ir Poncijaus Piloto konfliktą, tapomą itin realiai ir vaizdingai. Beje, žaismingai šiame romane atrodo kelių stilių dermė: šėtoniškas groteskas, biblinis epas ir niūri sovietinė satyra. O visoje šioje fantasmagorijoje subtiliai skleidžiasi keistoka, jokiam laikui ir jėgai nepavaldi meistro ir Margaritos meilė.
M. Bulgakovas mirė 1940 metų kovo 10 dieną, palaidotas Maskvos Novodevičjės kapinėse.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Skaitytojų aptarnavimo skyriaus informacija