Darbai iš Dusetų meno mokyklos aukso fondo

Šiomis dienomis Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekos foje eksponuojama Dusetų meno mokyklos dailės skyriaus moksleivių grafikos darbų paroda.

Rengiant šią parodą, bibliotekoje sutikau ir pakalbinau Dusetų meno mokyklos dailės mokytoją dailininką Eugenijų Raugą . Mokytojas papasakojo, kad šie darbai jau priklauso meno mokyklos istorijai, jie yra vieni geriausių grafikos darbų, kuriuos galima įvardinti darbais, priklausančiais mokyklos aukso fondui. . Šie grafikos darbai, kalbėjo Eugenijus Raugas, yra sukurti moksleiviams dirbant su dailės mokytoju Romualdu Pučeku. Kai kurie darbų autoriai jau yra baigę meno mokyklą, kai kurie dar joje mokosi. Jis pasidžiaugė, kad šių grafikos darbų paroda vyko Zarasuose ir turėjo puikų įvertinimą.

Šioje negausioje parodoje eksponuojami devynių autorių grafikos darbai. Nesugebu šių darbų vertiti, kaip meno žinovė, tačiau parašysiu savo įspūdžius įdėmiai peržvelgusi šiuos, man labai patikusius moksleivių grafikos darbus.
Relistiškai gaiviai sukurti Godos Urbanavičiūtės vešlūs augalai, Kamilės Ruzgaitės paveikslas užburia žmogaus noru susilieti su gamta, tapti jos dalimi, Aistės Ambrozaitytės žvilgsnis iš žemės, sklinda į dangaus erdves, Liucija Vaitukaitytė vaizuoja dalelę savo buities ir laiko tėkmės, Pauliaus Lukošiūno paveiksle regiu galingo žmogaus ateities viziją, Mykolo Dainio paveiksle, (tikriausiai) autoportrete, matau žavingos paauglystės šėlsmą, Greta Mieliauskaitė savo kūriniu veržiasi iš miesto chaoso į gamtos prieglobstį, Karolina Mačiulskaitė įamžina urbanistinį motyvą su sakralumo elementais. Tačiau man gražiausias ir dvasiškai artimiausias Luko Maskoliūno darbas – „Gėlės mamai". Taip ir jaučiu, kokia laiminga buvo mama, gavusi šią nuostabią puokštę gėlių... Tokią puokštę į kurią įdėta jautri širdis ir mylinčių rankų prisilietimai.

Daug bibliotekos lankytojų gali pasidžiaugti šia mūsų jaunųjų dusetiškių, gal jau keliaujančių į tikrąjį meno paslapčių pasaulį kūryba. Nuostabu, kad Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekoje turime vietą, kuri prieinama kiekvienam – jaunam ir pagyvenusiam, tikram dailininkui ir mėgėjui, nenorinčiam užsidatyti savo vienatvėje, turinčiam kuo nustebinti, turinčiam kuo pasidalinti su kitais.

Marija VARENBERGIENĖ