Svarbiausi – artimo meilės darbai

Neseniai Dusetų literatų klubas „Atgaiva" sveikino savo narę Liną Morkūnienę su gražiu jubiliejumi. Nors ji dar ne taip seniai apsigyveno Dusetose, tačiau jau turi daug draugų, pažįstamų ir visi ją pažįstantys vadina – „mūsų Linutė".

Rašysiu apie prieš septynerius metus gyventi į Dusetas atvykusią Liną Morkūnienę, ir žinoma, truputį apie jos sutuoktinį Algirdą Morkūną. Ši šeima gyvena Dusetose, Taikos gatvėje, gražiai sutvarkytoje aplinkoje, ir tradicinių lietuviško darželio gėlių, vandens baseinėlių ir egzotiškų augalų apsuptyje. 2008 metais Linos ir Algirdo Morkūnų sodyba nominuota, kaip gražiausiai tvarkoma Dusetose. 2009 metais jie gavo apdovanojimą ir iš Zarasų rajono savivaldybės tarybos.

Morkūnai atvyko iš Šiaulių ir nei minutei nepasigailėjo apsigyvenusi Dusetose. Gyvendami Šiauliuose jie turėjo savo verslą, dirbo karitatyvunį darbą, puoselėjo savo gėlynus, užsiėmė ekologine daržininkyste (tik savo reikmėms). Linutė buvo puiki šeinininkė ir patyrusi kulinarė.
Dažniausiai, naujai atvykę gyventojai ilgai neranda, gal ir neieško bendraminčių ar bendruomenėje veikiančių draugijų, kad galėtų į jas atnešti savo gyvenime sukauptą patirtį ir įsijungti į jų veiklą. Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekos vedėja Elena Gaižiuvienė su nuostaba prisimena, kada Linutė, ką tik įsikūrusi savo namuose, apsilankė bibliotekoje ir išreiškė pageidavimą prisijungti prie visuomeninės veiklos. Jau tas pirmasis jos vizitas buvo ypatingas – į biblioteką ji atnešė savo išaugintų dekoratyvinių augalų kompozicijas, kuriomis ji tada papuošė ir nuolatos puošia bibliotekos patalpas, suteikdama joms ne tik metų laikų, bet ir religinių švenčių simbolius. O kur jos jurginų parodos rudenį... Augindama gal daugiau nei šimtą jurginų rūšių, rudens žydėjimų metu ji papuošia bibliotekos patalpas savo išaugintų žiedų neįtikėtinomis spalvomis, žiedų vainikų įvairove ir subtiliomis jų kompozicijomis..

Atvykus kanauninkui Stanislovui Krumpliauslui dirbti klebonu į Dusetų Švč Trejybės parapiją , buvo sudaryta parapijos Pastoracinė taryba, kurios nare tapo ir Linutė. Ji, drauge su savo sutuoktiniu aktyviai talkininkauja parapijos Pastoracinės tarybos darbuose. Iki šiolei negali pamiršti to laiko, kada teko nuo bažnyčios ir varpinės pastogių iškuopti ne vieną toną šiukšlių ir balandžių teršalų, kurie ten buvo susikaupę per šimtmetį. Nors mūsų Linutė nedidukė, smulkutė, bet darbuose jai ne bet kas gali prilygti. Ji ir jos sutuoktinis Algirdas yra nuolatiniai darbininkai klebono Stanislovo rengiamose talkose. Be to, gražiausios gėlių puokštės iš jos darželio pastoviai puošia bažnyčios altorius ir daugelio dusetiškių namus.

Labai gražus ir dvasingas šios šeimos bendravimas yra užsimezgęs su Baltriškių Tiberiados vienuoliais. Ši šeima jau keletą metų dalyvauja Tiberiados brolių skleidžiamoje Maldos bendrystėje.
Tiberiados broliai lankosi jų svetinguose namuose, kur visada laukiami tarsi savi vaikai. Linutė su Algirdu taip pat dažni lankosi Baltriškėse. Kiekviena jų išvyka – ne tuščiomis. Linutė nuveža savo išaugintų daržo gėrybių, kurios su meile ir vasaros kvapais jos rankomis sudėliotos į stiklainėlius., įvairių kepinėlių., skanėstėlių. Juk jiems, jauniems, reikia vitaminų, - sako Linutė... O šį rudenį, žinodama, kad Tiberiados broliai užsiima daržininkyste, bet turi mažai gėlių, norėdama papuošti jų aplinką, į Baltriškes nuvežė daugybę kelmų įvairiaspalvių jurginų.

Labiausiai man įsimintinas ką tik atvykusios į Dusetas šios šeimos poelgis. Vienai dusetiškei skubiai reikėjo gauti paskolą. Neatsirado žmogaus, kuris sutiktų laiduoti ir prisiimti įsipareigojimus už skolintojo mokumą. . Tada kreipiausi į Linutę, kuri su savo vyru sutiko dalyvauti šiame paskolos gavimo procese. Nuostabu buvo tai, kad jie, naujieji dusetiškiai, visai nepažinojo žmogaus, kuriam ištiesė pagalbos ranką.
Linutės rankos, pilnos gerumo, o širdis – pilna atjautos. Jos rankas jaučia daugelis jos gatvėje gyvenančių vienišų, pasiligojusių kaimynų. Ji verda, kepa ir išdalina savo gaminius negalintiems savimi pasirūpinti. Nubėga į vaistinę, jei reikia vaistų, į parduotuvę – jei reikia maisto produktų. Jos gerumą ir rūpestėlį ne kartą jaučiau ir aš. Ir pas mane, po patirtų operacijų ji bėgo, nešdama karštus sultinukus, pyragėlius, įvairias mišraines... Dažnai aš, ir ne tik aš, sulaukiame jos skambučio, su klausimu, gal reikia pgalbos, gal reikia padėti, gal reikia kur nors nuvežti.

Kiekvieną šventadienį Linutę su Algirdu matome Šventose Mišiose mūsų bažnyčioje. Matome, priimant Susitaikinimo sakramentą. Tada pasidaro aišku, iš kur jų širdys semiasi tiek gailestingumo, gerumo ir atjautos. Labai prasmingi ir svarbūs mums visiems turi tapti Popiežiaus Pranciškaus žodžiai, kuriuos jis parašė laiške, skelbdamas šiuos metus Gailestingumo metais: „Vėl padarykime centru Susitaikinimo sakramentą, nes jame galime ranka palytėti gailestingumo didybę."
Sudėjus į vieną vietą visus mažus žmogaus darbelius, visus gerus artimo meilės darbus, žmogaus kasdieninio gyvenimo kokybę, pamatysime žmogų, turintį didelę širdį, kuri atvira ir jautri, kuri pasirengusi skubėti į pagalbą.

Kukli, tyli, paprasta ir tokia moteriškai trapi mūsų Linutė nesulaikė ašarų, kada jos gražaus jubiliejaus proga sulaukė daugybės gražių žodžių iš savo bendraminčių Dusetų literatų klubo „Atgaiva" narių. Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekos vedėja Elena Gaižiuvienė nuoširdžiai padėkojo Linutei už jos didelį rūpestį, kad bibliotekoje nuolat būtų gėlių, kad jos rankomis sukurtos kompozicijos džiugintų bibliotekos lankytojus ir už tai, kad ji tapo svarbia mūsų bendruomenės dalimi.

Marija VARENBERGIENĖ