Dienos citata
Ne išgyvenimai svarbūs mūsų likimui; svarbu, kaip tuos išgyvenimus ištveriam.
Marie von Ebner - Eschenbach
Rašto ir knygos kelias
Kad knygos kelias prasidėjo nuo ženklų žinome daugelis. O nuo kokių ženklų, kokiomis priemonėmis ir ant ko jie buvo kuriami sužinojo edukacinėje pamokoje „Rašto ir knygos kelias“ dalyvavę Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos I c klasės moksleiviai.
Užsiėmimo dalyviai klausydamiesi bibliotekininkės, šių eilučių autorės, pasakojimo sužinojo, kad raštas, kuriuo šiandieną mes užrašome žmogaus kalbą atsirado daugiau nei prieš 6000 metų, o jo užuomazga atsirado prieš kelias dešimt tūkstančių metų. Tada, kai senovės žmogus sukūręs garsų kalbą pradėjo savo mintis sutartiniais ženklais perduoti kitam žmogui.
Dalyviai sužinojo, kad girdimieji ženklai, reiškiantys išgąstį, baimę, signalai perduodantys žinią vartoti akmens amžiuje naudojami ir šiandieną. Sutartiniai ženklai, pavyzdžiui rankos paspaudimas, reiškiantis „neturiu akmens“ žinomas, vartojamas ir dabar. Sužinojo apie piešinių raštą, apie hieroglifus rastus netoli Molėtų, kuriuos Petras Tarasenka aprašė „Pėdos akmeny“.
Moksleiviai ne tik klausėsi, bet ir patys vardijo jiems žinomas medžiagas ir priemones ant kurių ir kuriomis buvo rašoma piešiant, braižant, kalant. Sužinojo, kad popierių išrado kinai maždaug 105 mūsų eros metais. Kai pirmokėliams buvo pasiūlyta plunksnakočiais rašalu parašyti savo vardus jie labai stropiai vedžiojo raideles. Džiaugėsi nauja patirtimi.
Edukacinės pamokos dalyviai pamatė ir net gi galėjo pavartyti ir paskaityti knygas iš senų retų spaudinių kolekcijos. Jie klausėsi mokytojos Laimutė Lumbienės skaitomų pasakėlių iš leidinio „Gamtos pasakos“, išleisto 1922 m., vartė fizikos vadovėlį, knygas lenkų, rusų, lietuvių kalbomis. Pasklaidė spaudinį „Naujas Pristatimas Jezaus Christaus“, išleisto 1816 m. Galėjo palyginti kaip atrodė, ant kokio popieriaus spausdinti, kaip įrišti vadovėliai ir knygelės išleisti seniau ir tos, kurias leidžia dabar.
ZINA ČERNOVIENĖ, Zarasų viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė
Fotografavo VIDMINA ALUBECKAITĖ