„PASAKŲ KRAITELĖS“ PAGRANDUKAI

Senais laikais, kai vakarai tapdavo patys ilgiausi, vaikams prasidėdavo pats maloniausias laikas, nes tėvams darbų sumažėdavo – dažniau pasakų pasekti ir įvairiausių istorijų paporinti jiems galėdavę...

Adventas – tai puikus laikas, nes turime rasti laiko pabūti, išklausyti, papasakoti.
Šiądien į Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Turmanto struktūriniame padalinyje vykstantį NVŠ (neformaliojo vaikų švietimo) programos „Pasakų kraitelė" užsiėmimą rinkosi vaikučiai su tėveliais. Ir nors statistika teigia, kad vaikai su tėvais bendrauja labai nedaug – šiandien jie kartu praleido 2 valandas...
Kokie buvo švytintys vaikų veidukai, kai kartu su tėveliais piešė, „konstravo" pagranduką... O kai šie jau buvo pagaminti, pasiskirstę rolėmis, visi vaidino naują – niekur negirdėtą pasaką „Pasakų kraitelės pagrandukai": čia visas tuzinas pagrandukų susitiko su Šernu Kernu, Lokiu Pokiu, Vilku Pilku, Kiškiu Striksiu.... Paskui gudruolė Lapė Snapė pasiūlė vaikams pasiklausyti tikrosios pasakos „Pagrandukas".
Gaila, kad ji baigiasi liūdnokai: patikėjusį gražiais žodžiais, lapė prarijo linksmąjį pagranduką. Bet juk pasaka negali blogai pasibaigti – čia tik įspėjimas, kaip nusprendė vaikai, kad nepamirštume: „nors esi ir labai gudrus, bet visada gali būti dar gudresnių už tave". Todėl mes ir nepatikėjome, kad jo daugiau nebebus... Kvapų ir be galo skanų pagranduką atnešė iškepusi bibliotekininkė Jelena Gurskaja... Ir nors jis nebuvo toks apvalus, tačiau tikrai labai greitai ištirpo burnytėse. O su juo ištirpo ir mūsų pasakiškas laikas...
Bet pasakos niekada negali baigtis: jos amžinos, nes dalija išmintį ir meilę. Nedažnai tėveliai su vaikais palinksta piešti, karpyti, vaidinti – todėl šiandien Pasaka mažyčiais pagrandukais įriedėjusi į vaikų širdeles ilgai džiugins šiltais prisiminimais.

Giedrė MIČIŪNIENĖ

Nuotraukos Jelenos GURSKAJOS, bibliotekininkės