Pasakos – nuostabi aplinkos pažinimo mokykla

Nepastebimai prabėgo jau 2 mėnesiai, kai Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Turmanto struktūriniame padalinyje vyksta NVŠ (neformaliojo vaikų švietimo) programa „Pasakų kraitelė".

Visi vaikai – Turmanto pagrindinės mokyklos mokinukai. Labai miela, kad visada mus mielai sutinka ir laukia bibliotekininkės – Jelena ir Marina, nes ir joms tenka atsakyti į begalinius vaikų klausimus, tas 2 valandas „persikelti" į kitokį - vaikystės pasaulį, kur daug šurmulio ir „kodėlčiavimo", ryškesnių spalvų ir svajingo polėkio. Puiku, kad vaikų akyse nėra apatijos, nusivylimo.
Džiugu, kad kiekvieno iš 14 vaikų pasakų kraitelė kaskart papilnėja: čia jau „gyvena" 8 pasakos. Visos jos skirtingos – įvairių šalių, tautosakinės ar literatūrinės, tačiau visos šviečiančios išmintimi, mokančios meilės ir gėrio. Humanitarinių mokslų daktarė S.Matulaitienė akcentavo: „Seniai pripažinta, kad pasaka – geriausia aplinkos pažinimo mokykla vaikams". Neskaičiuosime, kiek dorinių vertybių aptariame įvairiose pasakose, tačiau jų tikrai būtų nemažai. Nors vaikų amžius skirtingas, tačiau pasakos juos vienija, įkvepia.
Individualią pasakos energiją sukuria skirtingas pasakų laukas, kuriuo keliaujame, klausydamiesi jos, labai įvairus. Stabtelime: kaipgi seksis mūsų herojui toliau? Kodėl tai yra svarbu?
Šįkart – lietuviška pasaka „Eglė – žalčių karalienė"... Kodėl taip svarbu laikytis duoto žodžio? Ar neatsargus veiksmas gali būti lemtingas... Ar visos pasakos baigiasi laimingai? Tuo net neabejokime... Gal tik dažnai skirtingai įsivaizduojame laimę, arba savo suvokimu auklėjame kitą. Juk ir šiandien Beržas, Uosis, Ąžuolas – žymiausi Lietuvos medžiai: pirmasis – vienintelis baltu kamienu, posmais apadainuotas žaliaplaukis; antrasis – tvirtas, atsparus žiemos šalčiams; trečiasis - medžių karaliumi tituluojamas medis – išskirtinis net lietuvių kalbos gramatikoje: vienintelis - nosinę belaikąs... Nesužinosi, ar džiaugsmo ašarom nusišluostyt, ar karališkajam titului pažymėti.
Kūrybinė užduotis, ir ... biblioteka greit pavirsta kūrybinėmis dirbtuvėmis... Šįkart įvairaus dydžio spalvoti skrituliukai kuria iliustraciją... O jos visos tokios skirtingos, kaip ir vaikai, kaip ir mūsų skaitytos pasakos.
Neretas „dėliojo" eglę – vienas ją su pasakos personažu siejo, kitas – jau artėjančių švenčių dvasią pajutęs... Na, bet koks čia skirtumas – bet kuriuo atveju, žalia spalva visada reiškia tikėjimą ir viltį. O to juk ir moko visos pasakos.

Giedrė MIČIŪNIENĖ

Nuotraukos Jelenos GURSKAJOS, bibliotekininkės