„Prozos ruduo" su rašytoju Liutauru Degėsiu Dusetų ir Zarasų bibliotekose

Lapkričio 10 dieną įvyko kasmetinis literatūros renginys „Prozos ruduo". Bendradarbiaujant su VšĮ Rašytojų klubu šis literatūrinis projektas vyksta kasmet nuo 1996 m. Šių metų renginio svečias – rašytojas, eseistas, poetas, filosofijos mokslų daktaras LIUTAURAS DEGĖSYS.
Dieną prozos skaitymai vyko Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekoje, vakarop – Zarasų viešojoje bibliotekoje.

Liutauro Degėsio būsimo romano pristatymas Dusetų K. Būgos bibliotekoje

Tamsai apglėbus namus, šviesos gyvastį juose palaiko ne tik elektros lemputės, televizoriaus ar kompiuterio ekranai, bet ir knygos, kurios, nepaisydamos įvairiausių ekspertų niūrių prognozių, vis dar šnara skaitytojų rankose. Rudenimis, kuomet vėjai sklaido medžių, o rašytojai – popieriaus lapus, įvairiose Lietuvos vietose vyksta „Prozos rudens" renginiai. Knygomano sielai ir ausiai gyvas rašytojo žodis – tikras gurmaniškas malonumas. Tokia smagiai kūrybiška ir įkvepianti naujiems pamąstymams popietė laukė visų skaitytojų, lapkričio 10 d. atėjusių į Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekoje vykusį susitikimą su poetu, filosofu, Vilniaus pedagoginio universiteto Filosofijos katedros docentu, monografijų, mokslinių straipsnių, vadovėlių vidurinėms bei aukštosioms mokykloms, esė rinktinių, aštuonių poezijos knygų autoriumi, Lietuvos rašytojų sąjungos nariu Liutauru Degėsiu. Atvykęs į biblioteką, rašytojas netikėtai pačiam sau turėjo suktis iš nelauktai susidariusios keistai linksmos situacijos – ruošėsi skaityti ištraukas iš suaugusiems skirto romano, o didžioji publikos dalis pasirodė besanti penktokai ir šiek tiek vyresni mokinukai. Dėstytojas, profesionaliai persiorientavęs (juk ne atsitiktinai 2008 m. pateko į geriausių Lietuvos dėstytojų dešimtuką, o 2011 m. nominuotas Astridos Lindgren premijai gauti), gerą pusvalandį bendravo su vaikais jiems suprantama kalba: skaitė eiles, nemažai kurių yra tapusios bardų bei įvairių muzikinių kolektyvų pamėgtomis dainomis, atsakinėjo į begales visokiausių klausimų, kilusių jauniesiems klausytojams - apie keliones, darbą ir gyvenimą įvairiausiose pasaulio šalyse, bendradarbiavimo su knygų redaktoriais ypatumus, rašytojo darbo niuansus, vaikų auklėjimą, „dainavimą" pagal fonogramas, o taip pat, kaip bėga laikas žmonėms ir šunims, kiek žodžių moka vidutinis amerikietis, kas yra „žuolis" arba „levukas". Vienas smalsus klausytojas, uždavęs rašytojui daugiausiai klausimų, domėjosi viskuo - netgi kodėl rašytojas plikas, kiek jam metų ir kas per keista (indėniška) juostelė juosia jo kaklą. Paskaninęs gera humoro doze, kantriai ir suprantamai atsakęs į visus nelengvus ir suktokus klausimus, rašytojas išlaikė penktokėlių egzaminą. Mokiniams nuskubėjus atgal į pamokas, sekė lengvesnė renginio dalis – skaitymas suaugusiems iš jau beveik parašyto, dar tik rankraščio puslapiuose egzistuojančio romano „Tavo rytoj buvo vakar". Įvairiuose interviu L. Degėsys yra sakęs, kad tai „idėjų romanas, kuriame beveik nėra siužeto, viskas vyksta tokioje mąstymo eksperimento situacijoje, kur tariami veikėjai daug kalba, bet tik todėl, kad jiems liūdna, beprasmiška ir juos žudo vienatvės siaubas...", kad jam „rašymas - tai skausmo, nuovargio ir malonumo mišinys..."
Klausytojai, beužgimstančio romano tekstų klausę atidžiai ir jautriai, po skaitymo domėjosi, ką lengviau rašyti – poeziją ar prozą, ar nekyla minties ir noro užsiimti vertimais, kaip rašytojas vertina dabar taip populiarias baltąsias eiles... Į suaugusiųjų skaitytojų rimtus klausimus romano autorius atsakė ne mažiau rimtai, bet ir, nenusidėdamas savo stiliui, žaismingai ir ironiškai. „Ironija - mano mėgstamas metodas, sukuriantis distanciją... distancija - pagrindas bet kuriai refleksijai... gal ta mano ironija kartais - piktoka... tik - manau, kad pirmiausia esu - autoironiškas..."
Taigi Dusetose (o po kelių valandų ir Zarasuose) įvykusi generalinė repeticija prieš pat kuriamų tekstų skaitymus Rašytojų sąjungos klube, kur rinksis kritikai, leidyklų redaktoriai - rankraščių teisėjai ir pirkėjai, - pavyko. Pabaigai - L. Degėsio palinkėjimas tiems žmonėms, kurie ne tik rudenį ar žiemą draugauja su knygomis – bibliotekų darbuotojams: „Palinkėčiau turėti laiko knygoms skaityti ir tiesiog išsaugoti meilę knygoms ir skaitytojams."

Vilija Visockienė
Nuotraukos Rasos Juršienės ir Vilijos Visockienės