Slovėnijos viešosios bibliotekos – modernios, inovatyvios - gera kaip namuose

Spalio 3–12 dienomis Lietuvos viešųjų bibliotekų asociacijos nariai – vadovai ir specialistai, su partneriais - Lietuvos savivaldybių ir Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijų atstovais, dalyvavo tarptautiniame išvažiuojamajame viešųjų bibliotekų patirties sklaidos forume Slovėnijos viešosiose bibliotekose.

 Slovėnija yra, matyt, vienintelė pasaulio šalis turinti nacionalinę šventę, skirta kultūrai - vasario 8 dieną, o 2010 metais UNESCO Liublijaną, Slovėnijos sostinę, paskelbė Pasaulio Knygų sostine. Nenuostabu, kad Slovėnijos bibliotekos pradžiugino ir paliko stiprų įspūdį savo modernumu ir inovatyvumu.
Grosuplje regiono viešojoje bibliotekoje buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Ją pasirašė Danguolė Abazoriuvienė, Lietuvos viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė ir Vesna Hrožen, Slovėnijos viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė.
V. Hrožen supažindino su asociacijos tikslais ir uždaviniais. Pagrindiniai tikslai: bibliotekų tinklo modernus valdymas, naujinamos bibliotekų paslaugos vartotojams, bibliotekų specialistų kompetencijos didinimas ir bibliotekų vadybos politikos pokyčiai. Asociacija daug dėmesio skiria darbuotojų, ypač vadovų, mokymams. 2013 metais vadovams organizuoti 110 val. mokymai, vidurinės grandies vadovams – 47 val. mokymai. Spalio 20-toji yra Slovėnijos bibliotekų diena. Tą dieną asociacija teikia nominacijas šalies bibliotekoms: už inovatyvias paslaugas skaitytojams ir profesinio tobulėjimo veiklas. Daugiau nei pusė šalies bibliotekų yra renovuotos.
Breda Karum, „Zavod Jara" nevyriausybinės ir ne pelno organizacijos, dirbančios su viešųjų bibliotekų ir kitomis kultūros organizacijomis, direktorė, supažindino su Slovėnijos viešųjų bibliotekų tinklu. 58 viešosios bibliotekos išdėstytos 10-tyje šalies regionų. Šių bibliotekų tinkle 269 mažesnės bibliotekos - filialai, 13 mobilių bibliotekų – bibliobusų, kurie pasiekia 699 sustojimus. Oficiali statistika rodo, kad bibliotekos sutelkusios 25 % gyventojų, bet atlikti tyrimai parodė, kad iš tiesų šis procentas daug didesnis ir siekia 65 %, nes su vienu skaitytojo bilietu skaito visa šeima. Bibliotekų tinkle dirba 1224 darbuotojai. Viešosios bibliotekos išlaikomos iš Kultūros ministerijos ir savivaldybių skiriamų lėšų. Viešosios bibliotekos bendradarbiauja, vykdydamos kelis didelius projektus, naudingus bendruomenėms. Breda pristatė unikalų projektą KAMRA. Si. KAMRA - duomenų bazė, suteikianti prieigą prie skaitmeninio paveldo, sukaupto iš kiekvieno regiono. Šią duomenų bazę administruoja Celje viešoji biblioteka. Prieiga prie šios duomenų bazės per Europos skaitmeninę biblioteką „Europeana" galima nuo 2010 metų. Suskaitmeninta 17,9 tūkst objektų, 320 kolekcijų, o medžiagą pateikė 199 organizacijos. Duomenų bazė yra populiari, tai rodo statistikos duomenys - per pusę metų svetainę aplankė 276 tūkst. lankytojų. Žmonės įtraukiamai kurti kartu, nes duomenų bazėje talpinamos žmonių asmeninės nuotraukų kolekcijos, įtraukiami jų atsiminimai, kita medžiaga. Biblioteka skelbia specialias „kolekcijų dienas" tam tikra tema, pvz., apie II pasaulinį karą, ir sulaukia gyventojų dėmesio ir noro pasidalinti turima medžiaga.

Grosuplje regiono viešoji biblioteka – modernumo ir tradicijų derinimas
Grosuplje regiono savivaldybės viešoji biblioteka yra įsikūrusi pačiame miesto centre ir yra svarbi viešajame regiono bendruomenės, kurią sudaro 18 tūkst. gyventojų, gyvenime. Šiandien bibliotekos nariais yra 35% regiono gyventojų ir šis skaičius auga kiekvienais metais. Norint tapti bibliotekos skaitytoju, reikia sumokėti kasmetinį narystės mokestį. Suaugusiems tai - 11 eurų, vaikams 6 eurai.
Bibliotekos naujos informacinės sistemos plėtra, technologinių, socialinių ir ekonominių santykių pokyčiai lėmė šiuolaikiškos bibliotekos pastato koncepciją. Biblioteka pradėta renovuoti 2003 m. Atidaryta 2007 m. ji tapo žinių teikėjo centru. Tai unikalus projektas kabančiu stikliniu tuneliu sujungęs senąjį pastatą su naujai pastatytu. Senajame pastate įsikūrė meno galerija, konferencijų ir renginių salė, kavinė, seniausias miesto mero kambarys (priklausantis savivaldybei) ir turizmo informacijos centras. Naujajame pastate I aukšto erdvės skirtos vaikams, II aukšte - grožinė literatūra, individualios darbo kabinos studijuojantiems, erdvi ir labai patogi periodikos skaitykla, III aukšte išdėstyta mokslo šakų literatūra. Bibliotekoje lankytojai randa daug šiuolaikinės literatūros, elektroninių žurnalų, nemokamą prieigą prie interneto. Lankytojai gali aplankyti parodas galerijoje, išgerti puodelį kavos kavinėje arba dalyvauti vakaro kultūriniuose renginiuose. Jauniausiems nariams biblioteka organizuoja specialias pasakojimų valandas.
Grosuplje regiono bibliotekos tinklui priklauso dar dvi bibliotekas. Dirba 11, o trijose bibliotekose 19 profesionalių bibliotekininkų.

Ljubljanos viešoji biblioteka - informacijos širdis
2009 m. įsikūrusi miesto centre naujose patalpose su patogiais įėjimais netgi tiesiai iš požeminės mašinų stovėjimo aikštelės, apjungusi 6 miesto bibliotekas, Ljubljanos viešoji biblioteka yra didžiausia Slovėnijos biblioteka. Bibliotekos sistemoje 35 filialai, iš kurių 20 miesto, 15 rajono. Dirba 223 darbuotojai, iš kurių veik 70 % - profesionalūs bibliotekininkai. Tai pagrindinė centrinės Slovėnijos dalies regiono biblioteka. Bibliotekos vizija: suprasti pokyčius ir jiems pasiruošti. Kiekvienais metais bibliotekoje sugalvojama ir įgyvendinama kokia nors nauja veikla, o vėliau patirtį perima kitos bibliotekos.
Centrinės bibliotekos plotas 4,5 tūkst. m2. Erdviose bibliotekos patalpose I aukšte įsikūręs Vaikų ir jaunimo literatūros skyrius. Didžiausia puošmena milžiniškas akvariumas, skiriantis patalpą į dvi erdves. II aukšte fondai suaugusiems – 4 kampuose specialios literatūros kolekcijos: literatūra apie alpinizmą, keliones, sportą. Žemutiniame aukšte didžiulė filmų ir muzikos DVD kolekcija ir parodų erdvė. Lentynos stumdomos, todėl patalpa greit transformuojama į renginių ir koncertų erdvę. Bibliotekų sistemos fonduose 1,6 mln. vnt. dokumentų. Sistemoje registruoti 83,7 tūkst. narių, kurie apsilankė 1,6 mln. kartų; per metus jiems išduota 4,9 mln. knygų ir kitų laikmenų dokumentų. Per metus biblioteka organizavo per 1,2 tūkst. renginių. Bibliotekoje daug dėmesio skiriama vartotojams su specialiais poreikiais – teikiamos knygų pristatymo į namus paslaugos, bibliobusas aptarnauja Slovėnijos pagyvenusių žmonių reabilitacijos institutą, bibliotekoje sukaupta didelė audiogarso ir didelio šrifto knygų kolekcija, silpniau matantiems - rankiniai ir elektroniniai tekstą didinantys įrenginiai. 2010 metais veiklą pradėjo kino autobusas, kuris tapo labai populiariu lauko įvykiu. Visi renginiai, vykstantys filmobuse, siejami su šeimomis. Rugpjūčio mėn. pabaigoje organizuojamas tradicinis lauko renginys šeimoms, trunkantis dvi dienas ir kiekvienais metais parenkama vis kita tema, susijusi su svarbiais įvykiais (pavyzdžiui: Europos krepšinis vyko Slovėnijoje 2013 m., Emona - 2000 metų Romos paminėjimas Slovėnijos sostinėje 2014 m.).
Ljubljanos miesto biblioteka ir jos filialai aktyviai dalyvauti vietos, nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose, kurie skatina mokymąsi, biblioteka naudojimosi ir literatūros įgūdžius. Bibliotekoje įsikūrusiame mokymo centre vyksta nemokamos paskaitos, kursai ir užsiėmimai gyventojams. Per metus organizuota 2,8 tūkst. val. mokymų, kuriuose dalyvavo 22213 dalyvių. Bibliotekoje nuo 2015 metų teikiama nauja paslauga „Paimk čia. Gražink bet kur". Paėmęs dokumentą vartotojas jį gali palikti bet kurioje bibliotekoje, tiesa, tai mokama paslauga ir kainuoja 0,30 euro centų. Ši biblioteka yra visos gyvenimo mokymosi centras - čia įkurtas bedarbių informacijos centras darbo ieškantiems žmonėms, mokytis mokymo centras, geros patirties dalijimosi arba žinių gilinimo centras. Dalyviai mokomi užsienio kalbų, mašinraščio pagrindų, maisto gaminimo ir kt. dalykų. Populiarus tarp senjorų projektas „Vienas paspaudimas" (One click to succeed), suteikiantis kompiuterinių žinių ir įgūdžių. Biblioteka komunikuoja su įvairiais socialiniais kanalais ir gauna nuolaidų, patogių vartotojui, pvz., įsigijus bibliotekos kortelę „Urbana", vartotojas įgyja teisę naudoti ją mašinų stovėjimo aikštelėse, viešajame transporte.
Elektroninių knygų kolekciją sudaro per 1000 pav. knygų, kuriomis gali naudotis 577 įstaigos, su kuriomis bendradarbiauja biblioteka. Šis projektas gimė bibliotekų, leidėjų ir Kultūros ministerijos iniciatyva. Biblioteka moka už knygos nuomą leidėjui. Pasinaudojus 52 kartus, tenka mokėti iš naujo. Vartotojui suteikiama galimybė atsisiųsti knygą nemokamai dviem savaitėm, bet laiką galima pratęsti.

Slovonik biblioteka, turinti unikalią miniatiūrinių knygų kolekciją
Slovonik biblioteka, nuo 2009 metų tapusi Liublijanos bibliotekos dalimi, yra turtinga humanitarinių mokslų fondais, tinkamais moksliniam ar profesiniam darbui, susijusiam su slavų ir slovėnų kalbų studijomis, slovėnų literatūra, istorija, filosofija, meno istorija, etnologija, religinių studijų ir sociologijos sritimis. Nuo pat savo įkūrimo 1946 metais, biblioteka turėjo du tikslus: rinkti ir saugoti visą medžiagą, susijusią su Ljublijana ir aplinkinėmis vietovėmis, ir rinkti knygas ir periodinius leidinius slavų kalbomis. Visa bibliotekos kolekcija yra apie 180 000 vienetų.
Bibliotekos plotas apie 1000 m2, iš kurių 670 m2, yra skirti skaitytojams - didelėse periodikos ir kompiuterių skaityklose siūloma 60 patogiai įrengtų vietų studijuojantiems, aštuoni kompiuteriai, du mikrofilmų nuskaitytuvai , bevielis internetas. Jei studijoms reikia daugiau privatumo, galima 2 savaitėms išsinuomoti vieną iš šešių studijų kambarėlių .
Veikla susijusi su vietos istorija yra svarbiausias veiklos aspektas - renginiais ir parodomis, susijusiomis su vietos istorija, biblioteka plečia žinias apie Ljubljaną, prisideda prie mokslinių tyrimų. Nemažai kraštotyros informacijos yra prieinama internete , kur iškart galima palyginti sostinės praeitį ir dabartį. Susikaupus nemažam parodinės susistemintos informacijos kiekiui, bibliotekininkai pradėjo leisti savo žurnalą pavadinimu „Ljubljana tarp nostalgijos ir svajonių (Ljubljana between Nostalgia and Dreams). Išleisti du numeriai. Pirmame talpinami straipsniai apie Liublijanos tris svarbius urbanistikos objektus – geležinkelio stotį, operos teatrą ir stadioną. Skaitytojai gali susipažinti su jų senąją išvaizda, rekonstrukcijos planais, etapais ir t.t. Kitame numeryje nagrinėjama Kongreso aikštės istorija.
Kultūros paveldas šeimoms yra nauja bibliotekos paslauga. Projektas „Biblioteka šeimoms" moko kaip pažinti kultūrinį paveldą kelių kartų žmonėms. Didelės pagalbos biblioteka sulaukia iš jaunųjų bibliotekininkų.
2010 m. Ljubljanai tapus Pasaulio knygų sostine, filosofijos mokslų daktaras Martinas Žnideršič Slovonik bibliotekai padovanojo 3 tūkst. miniatiūrinių knygų kolekciją, labiausiai žinomą tarp miniatiūrinių knygų kolekcininkų Europoje, kurią rinko 40 metų. Šios knygos surinktos iš 57 šalių, o jų dydis neviršija 10 cm.

Kranj regiono viešoji biblioteka –moderniausia šalyje biblioteka
Įkurta 1960-aisiais metais sujungus dvi buvusias miesto bibliotekas, Kranj miesto biblioteka atlieka Gorenjska regiono bibliotekos funkcijas. Mieste gyvena per 37 tūkst. gyventojų, regione – 80 tūkst. gyventojų. Kranj bibliotekos tinkle 5 filialai ir bibliobusas. 2005 metais savivaldybė nupirko senos universalinės parduotuvės patalpas. Architektams tapo nemažu iššūkiu , kaip sugalvoti pastato išorės ir vidaus dizaino koncepciją, kad vartotojams būtų patogu ir lengva naudotis ir orientuotis, nes senasis sovietinio stiliaus pastatas buvo saugomas kaip architektūros paminklas.
Savivaldybė organizavo grafinio dizaino konkursą, kurio tikslas buvo sukurti naują logotipą bibliotekai, siekiančiai naujo tapatumo – tapti stipriausiu multi-informacijos centru, integruojančiu įvairių kultūrinių ir socialinių renginių programą ir kartų dialogą. Bibliotekos logotipas yra pagrįstas kompiuterinių elementų – pastraipos ženklo ¶ ir ženklo @ kombinacija.
2011 metais biblioteka persikėlė į naujas patalpas ir tapo viena iš moderniausių bibliotekų šioje Europos dalyje. Stiklinių konstrukcijų pastatas labai atviras lankytojams – aiškiai matosi aukštų skaičius, nuo laiptų atsiveria aiškus vaizdas į kiekvieną bibliotekos aikštą, veikia stiklinis liftas. Biblioteka yra visiškai automatizuota ir pritaikyta savitarnai. Bibliotekininkai yra išlaisvinti nuo kasdienio darbo išduoti knygas ir gali daugiau laiko skirti konsultuodami lankytojus. Pirmame aukšte lankytojus pasitinka šviesios erdvės, knygų gražinimo savitarnos įrenginiai, meno galerija, erdvi periodinių leidinių skaitykla, TV erdvė, internetas. Visą koncepciją nusako ant sienos lankytojus pasitinkantys trys žodžiai: Išduoti. Paimti. Informacija. Biblioteka yra unikali savo turimų kolekcijų išdėstymo principu – knygos žymimos ne šifro numeriais, o spalvomis ir temomis. (Literatūra vaikams apipavidalinta geltona spalva, medicinos - žydra, grožinė literatūra - vyšnine spalva, jaunimo – raudona ir t.t.) Bibliotekos centrinėse erdvėse fondai išdėlioti lentynose, sustatytose 120 C kampu korio principu , su nedidelėmis erdvėmis darbui prie fondų, kurias galima jungti. Patalpų šonuose išdėstyti mokymo kambariai, individualaus mokymosi kabinos, kino, muzikos klausymosi kambariai. Konferencijų salė įrengta su ir vertimų kabinomis ir slankiojančia siena, įgalinančia padidinti erdves. II aukšte sukurtos erdvės vaikams ir jaunimui. Vaikų fondas dalijamas į tris dalis pagal vaikų amžių: ikimokyklinio amžiaus – 8 metų, 9-12 metų ir 13-15 metų vaikams. Mokslo šakų literatūra vaikams išdėliota atskiroje erdvėje visoms vaikų amžiaus grupėms kartu pagal temas: kūrybinės knygos, rankdarbiai, žaidimai ir t.t. Vaikams skirtose erdvėse įkurtos žaidimo erdvės, vyksta pasakų skaitymo, lėlių teatro renginiai, bet didžiausias dėmesys skiriamas skaitymo skatinimo renginiams. Per metus organizuojama per 1,4 tūkst. renginių vaikams. Jaunimui skirtos patalpos įrengtos kaip kambarys – knygų kolekcijos (įdomios jaunimui, ne bibliotekininkui) talpinamos tik ant sienos, o visa erdvė naudojama jaunimo poreikių tenkinimui. III aukšte – klasikinė biblioteka. Literatūra išdėliota pagal mokslo šakas korio principu, sukurtos tylos erdvės skaityti, mokytis. Tam tarnauja ir tylos kėdės. Biblioteka samdo profesionalius lektorius ir gyventojams per metus organizuoja per 1000 val. įvairių kompiuterinio ir informacinio raštingumo mokymosi užsiėmimų. III aukšte įrengtos patalpos darbuotojams yra visiškai atskirtos nuo lankytojų erdvių.
Biblioteka išsiskiria savo skaitmenine knygų (per 2 tūkst. pavad.) ir multimedijos (per 17 tūkst. pavad.) kolekcija, multimedijos interneto svetaine, 30 iPad planšečių ir unikalia žinomo slovėnų poeto romantiko France Prešeren, kuris gyveno Kranj tam tikrą laikotarpį, poezijos leidinių kolekcija. Šis poetas 1844 m. sukūrė žodžius Slovėnijos himnui. Bibliotekoje vyksta įvairūs renginiai visoms amžiaus grupėms - literatūros vakarai, autorių pristatymai, parodos, edukaciniai kursai, knygų klubai, istorijų pasakojimas valandos ir kūrybinės dirbtuvės.
Bibliotekų tinkle 21 tūkst. registruotų bibliotekų narių, per 380 tūkst. lankytojų, su neregistruotais (pagal veido atpažinimo kompiuterinę registravimo programą) - per pusę milijono lankytojų per metus. Ir tai visai tikėtina, nes eilinę darbo dieną, kai lankėmės bibliotekoje, ja naudojosi daugybė žmonių, daug jaunimo, kurie klausėsi muzikos, žiūrėjo filmus, bendravo, mokėsi.

Radovljica viešoji biblioteka – atvira kūrybiškumui
Radovljica viešosios bibliotekos tinkle 11 filialų, ir lankomumas čia žymiai aukštesnis už vidurkį, nes šioje nedidelėje, bet jaukioje bibliotekoje organizuojamos nuostabios skaitymo skatinimo programos. Įdomiausias projektas „Naktis su Andersenu", kuris vyksta kasmet per žymiojo pasakininko gimtadienį balandžio mėnesį ir yra tapęs tarptautiniu renginiu. 2015 m., švenčiant 10-ties metų renginio jubiliejų, jame dalyvavo 1522 bibliotekos ir mokyklos iš Čekijos, Slovakijos, Lenkijos, Kroatijos, Australijos, Graikijos, Šveicarijos, JAV, Kenijos ir kitų šalių. Šių metų pagrindine pasaka pasirinkta „Skraidanti skrynia", apjungusi magiškus šokius, karaokė, burtininkų kepurių gaminimą ir daugybę kitų veiklų, kurias vainikavo rytinės vaišės ir per naktį paruoštos programos parodymas tėvams. Įgyvendinusi projektą „Mes galime" (We can) biblioteka įgijo naują patirtį dirbti su regėjimo negalią turinčiais vaikai.
Koper viešoji biblioteka – geras knygas siūlanti kitaip
Koper viešoji biblioteka išdėstyta keliuose istoriniuose grakščiuose pastatuose ir administruoja puikų internetinį projektą „Geros knygos" („Dobreknjige.si"). Šio projekto idėja – padėti surasti knygą, reikalingą vartotojui. Sukurtame portale, kuris buvo pristatytas praeitais metais spalio 20 dieną, švenčiant bibliotekų dieną, yra per 1000 knygų. 60 portalo moderatorių sprendžia kada knyga gali patekti į portalą. Ieškoti knygos galima pagal daugelį kriterijų: žanrus, šalis, anotacijas, viršelių įvairovę, teksto ilgį, optimistinę ar pesimistinę pabaigą, erotinį ar ne turinį ir t.t. Per tą laiką internetinę svetainę aplankė per 400 tūkst .virtualių lankytojų.

Izola viešoji biblioteka – viso gyvenimo mokymosi centras
Izolos mieste ,įkurtame Istrijos pusiasalyje prie Adrijos jūros, žinomame vandens turizmo paslaugomis, gyvena apie 16 tūkst. gyventojų. Izolos viešoji biblioteka yra pripažinta lydere suaugusių mokymo paslaugų srityje. Viso gyvenimo mokymosi programa yra svarbi bibliotekoms. Programą remia Slovėnijos suaugusių švietimo institutas ir ministerijos. Biblioteka nuo 1994 metų organizavo 16 mokymosi ciklų. Populiariausi ciklai: Kaip gyventi šiandien. Pasaulis mano delne (programa emigrantams). Pagalba tėvams skatinant vaikų ankstyvąjį skaitymą. Skaitymas namuose (regėjimo negalią turintiems žmonėms ir senjorams). Slovėnijoje veikia 34 individualaus mokymosi suaugusių švietimo centrai, ir tik du yra įkurti viešosiose bibliotekose. Izolos bibliotekose 2009-2014 m. vartotojai mokėsi 30,9 tūkst val. kompiuterinio raštingumo, pirmenybę teikiant bedarbiams, buvo organizuojami mokymosi mainai, pzv., kaip gaminti maistą žaliavalgiams, kaip pasigaminti natūraliosios kosmetikos ir pan.. Mokymosi mainų programos metu vyksta susitikimai su žinomais žmonėmis. Bibliotekoje didelis dėmesys skiriamas pasakų skaitymui ne slovėnų tautybės vaikams. Bendradarbiaujant su Viduržiemio paveldo institutu, organizuojamas kasmetinis „Pakrantės pasakų festivalis", vyksta skaitymai tarp alyvmedžių istorinėse vietovėse.

Parengė Jolanta Lementauskienė