V. V. Landsbergio kūrybinės dirbtuvės Dusetų moksleiviams

Rugsėjo 15 d. Dusetų K. Būgos biblioteką aplankė ir su šio krašto moksleiviais bei mokytojais susitiko rašytojas, režisierius, dramaturgas, poetas ir publicistas, dainų autorius ir atlikėjas Vytautas V. Landsbergis. Šio kūrėjo turbūt nereikia išsamiai pristatinėti – jau ne viena karta vaikų auga su jo „Pasakomis apie Pelytę Zitą“, „Obuolių pasakomis“ ar „Angelų pasakomis“ (jos prieinamos ir kaip knygos, ir kaip kompaktinės plokštelės), o vyresnieji klausosi „Kaimiečių mantrų“ arba „Žiauriai gražių romansų“, atliekamų su žmona Ramune Landsbergiene ir draugais.

Susitikimas - literatūrinis nuotykis buvo pavadintas pagal autoriaus knygų seriją „Arklio Dominyko meilė“. Tačiau prieš pereidamas prie savo autorinės kūrybos Vytautas V. Landsbergis supažindino moksleivius su dainuojamosios poezijos žanru. Jis atliko keletą dainų ir papasakojo apie savo pažintį su gitara ir poezija, įvykusia 7 klasėje. Kūrėjas prisiminė, kad tais laikais jaunimui kalbėti apie tai, kas svarbu, kas virpina širdis, buvo galima tik netiesiogiai, per kūrybą. Tam puikiai tiko M. Martinaičio, S. Gedos eilės. Prisimintas ir dainuojamosios poezijos grandas maestro V. Kernagis. Atlikėjas dainuoti pakvietė ir žiūrovus, o tuos, kurie buvo dėmesingiausi ir stropiausiai mokėsi dainų tekstus, apdovanojo savo kompaktinėmis plokštelėmis.

Toliau V. V. Landsbergis atskleidė ir kitus savo pomėgius, kūrybos kryptis. Moksleivių paklaustas, kuo norėjo būti vaikystėje, kūrėjas šmaikščiai pasakojo svajojęs tapti Zoologijos sodo direktoriumi ir visus gyvūnus išleisti į laisvę. Žinia, ši svajonė neišsipildė, tačiau Lietuvos kultūra praturtėjo giliu ir universaliu kūrėju. Studijuodamas lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete V. V. Landsbergis pradėjo rašyti, vėliau išvyko mokytis režisūros į Gruziją.

Šiuo metu autorius jau yra sukūręs apie dvidešimt kino filmų, septynias pjeses, kuria eiles bei pasakas vaikams ir suaugusiems. Prieš dešimtmetį geriausia knyga išrinktos jo „Rudnosiuko istorijos“ (vieną istoriją autorius pasekė ir dusetiškiams), taip pat 2004 m. kaip geriausia knyga apdovanota L. L. Landsbergio sukurta ir Sigutės Ach iliustruota „Arklio Dominyko meilė“, kuriai jau parašyta keletas tęsinių. Būti šios istorijos bendraautoriais V. V. Landsbergis pakvietė ir renginio dalyvius. Kartu su vaikais prigalvota nemažai naujų siužeto vingių, kaip gali klostytis Arklio Dominyko ir jo mylimosios Rugiagėlės istorija. Nukeliavome net iki Indijos, susitikome su šventosiomis karvėmis ir magais bei kt. Autorius dėkojo vaikams už idėjas ir žadėjo, kad galbūt kai kurios iš jų pateks ir į būsimą penktąją knygą.

Vytautas V. Landsbergis jau ne sykį apdovanotas už nuopelnus vaikų literatūrai ir apskritai Lietuvos kultūrai, tačiau tikrai ne per daug bus padėkų už jo atsidavimą vaikams, o už jo gebėjimą prakalbinti jaunuolių širdis, betarpiškai su jais bendrauti ir žadinti jų kūrybines galias, norą skaityti ir tobulėti. Dusetų krašto žmonės dėkingi kūrėjui už dovanotą laiką, o Lietuvos kultūros tarybai – už paramą susitikimui.

Indrė KLIMKAITĖ

Gimnazijos moksleivės apie susitikimą

Šis susitikimas prasidėjo pokalbiu apie dainuojamąją poeziją. Rašytojas mums papasakojo, jog susidomėjimas dainuojamąja poezija prasidėjo nuo Vytauto Kernagio ir ezopo kalbos. Trumpai paaiškino, kad ezopo kalba – tai alegorijomis, metaforomis, užuominomis pasakyta mintis. Ezopo kalba Lietuvoje buvo ypač populiari sovietmečiu, kai atviru tekstu ar garsiai išreikštos mintys buvo stropiai cenzūruojamos. Paprasčiau, tai kalba, kai apylankomis bandoma ką nors papasakoti. Vytautas V. Landsbergis mums padainavo dainelę, kurią jis išmoko groti gitara septintoje klasėje. Rašytojas juokavo, kad mokėsi tik dėl to, kad patiktų mergaitėms. Tos dainelės pavadinimas buvo ,,Pupa''. Vytautas V. Lansbergis pamokė keletą dainų ir mus. Dainavome kartu su rašytoju, keliems vaikams Vytautas padovanojo savo kompaktinius diskus už aktyvumą.

Po smagių dainelių, svečias sakė jau sukūręs keturias knygas apie arklį Dominyką ir klausė vaikų patarimo, ką jo herojus turėtų veikti toliau – penktojoje knygoje. Tai buvo pati linksmiausia susitikimo dalis, nes moksleiviai bei susirinkusieji žiūrovai dalinosi smagiomis mintimis, idėjomis, siužeto vingiais bei problemomis, kurios galėtų atsirasti knygoje. Baigiantis susitikimui svečias V. V. Landsbergis atsakė į vaikų klausimus, kurie daugiausiai buvo susiję su jo kūryba, bet kitiems rūpėjo sužinoti apie rašytojo vaikystę. Kažkas iš moksleivių paklausė: „Kai buvote vaikas, kuo norėjote būti užaugęs?" Šis net negalvojęs atsakė, kad vaikystėje dažnai lankydavosi Kauno zoologijos sode ir visada svajodavo tapti jo direktoriumi, kad naktį galėtų visus gyvūnėlius paleisti į laisvę, nes jam buvo labai gaila šių uždarytų narvuose žvėrių. Rašytojas užsiminė, jog spalio 17-18 dienomis Vilniaus Nacionalinio dramos teatro mažojoje salėje įvyks spektaklio „Baltas sodininkas" premjera apie šviesaus atminimo maestro Vytautą Kernagį. Taip pat Vytautas V. Landsbergis papasakojo, jog pirmąją pasakojimų ir anekdotų knygą „Rudnosiuko istorijos" išspausdino tik iš antro karto, todėl mes visi neturėtume nuleisti rankų ir pasiduoti po pirmos nesėkmės.

Deja, šis susitikimas truko tik valandą, galbūt tai nėra trumpas laiko tarpas, bet su rašytoju šis laikas neprailgo ir visi išsiskirstė kupini geros nuotaikos ir energijos.

Renginį rėmė Lietuvos kultūros taryba

Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos 8 kl. moksleivės
Vismantė SINKEVIČIŪTĖ, Greta STANKEVIČIŪTĖ

Nuotraukos Elenos GAIŽIUVIENĖS