Susitikimas su Sigute Ach – tikrai nepamirštama

Zarasų rajono savivaldybės Viešoji biblioteka sėkmingai dalyvauja Lietuvos kultūros tarybos organizuojamuose ir remiamuose projektuose, skirtuose Skaitymo skatinimo iniciatyvoms - „Vasarą skaitome kitaip 3".

Įvairūs užsiėmimai, kuriuose skatinama skaityti ir apžvelgti grožinės literatūros kūrinius, nuvilnija po visą rajoną – džiugu, kad kaimo bibliotekos buria vaikus vasarą bent trumpam prisiminti knygą, pakeliauti po puslapius pilnus įdomybių... Vaikystė, kurios knygose kalba gėlės ir paukščiai, kurios slaptais takeliais keliauja Viltis ir Meilė, o didelėse paslaptingose giriose visada pragysta devynbalsė - būna laiminga... Tik tokia Vaikystė geba prisiliesti prie vaiko – nušluosto jo ašaras, paseka įdomiausią pasaką ir ... lyg angelas seka kartu...
Turmanto miestelyje vaikai vasarą noriai ir aktyviai renkasi į biblioteką – žino, kad visada yra laukiami.... Čia gera ne tik naują, įdomų kūrinėlį išgirsti, su draugu pasišnekučiuoti, kažką naujo išmokti, sužinoti.
Už aktyvų vasaros skaitymo iniciatyvų vykdymą šiemet paskatintas Turmanto bibliotekos padalinys – skirtas kūrybinis susitikimas su dailininke Sigute Ach: dalyvavimas kūrybinėje meninėje programoje „Spalvos ir vaizduotė". Labai džiugu, kad jį rėmė Lietuvos kultūros taryba. O kadangi miestelio bibliotekos dalyviai – Turmanto pagrindinės mokyklos mokinukai, renginys vyko mokykloje.
Kalbėti apie šią dailininkę ir pasakų rašytoją galima daug. Žinoma, juokais, ji vadinama pačia nerimčiausia Lietuvos kūrėja, nes jos iliustracijos – mieli paveikslėliai, svajingi angelai, visada besidžiaugiantys, besišypsantys gyvūnėliai, augalai. Visi piešinukai labai šviesūs ir gyvybingi. Čia nėra liūdesio, nėra tamsių spalvų – atrodo, kad tave visur pasitinka Darna, Šviesa ir Draugystė... Ir visiškai nesvarbu, kiek tau metų, stebėdamas jos paveikslėlius, jautiesi apsuptas gerumo ir švelnumo bangų, niūniuojančių tyriausias vaikystės pasakas, kuriose nėra neįmanomų dalykų...
Zarasų rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos Turmanto struktūrinio padalinio vedėja Jelena Gurskaja, pristatydama dailininkę Sigutę Ach, sakė, kad Turmanto pagrindinei mokyklai didelė laimė ir garbė, jog čia apsilankė ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų žinoma kūrėja, kurios autorinė knyga „Ambrozijus, Purkius ir angelas" pripažinta gražiausia 2002 metų knyga vaikams (apdovanojimą skyrė Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius), o knyga „Ambrozijus pradeda pirmas" 2006 metų Knygos meno konkurse, organizuotame LR kultūros ministerijos, buvo apdovanota paskatinamąja premija. Tačiau ne vien knygomis galime žavėtis – jos paveikslėliai, ženkliukai, atvirlaiškiai ir knygų žymekliai – mažyčiai stebuklėliai, kurie nuliūdusiam grąžintų šypseną, o pyktelėjęs greitai suprastų, kad pasaulyje stipresnis yra šviesos šaltinis.
Pati dailininkė teigė, kad kiekvienas piešinys – lyg gyva būtybė: jis geba įvairiai keistis: apverti pripieštą popieriaus lapą aukštyn- ir matai: jau įgijo naują pavidalą... Ji nuoširdžiai akcentavo, kad mūsų visų kūrybinės vaizduotės galios yra labai stiprios, todėl reikia jomis ypatingai naudotis – būtina stengtis įžiūrėti kuo daugiau galimybių: įmanomų formų ir derinių kiekviename. Bet tikru paveikslėliu piešinukas virsta tik tada, kai bus jam sugalvotas taiklus pavadinimas. Ir ne bet koks – tiksliai apibūdinantis jo nuotaiką. Todėl iliustratorė Sigutė Ach rekomendavo, kad pavadinimas turėtų būti ilgesnis – ne vienas žodis; tada, žiūrėdami į paveikslėlį, būsime pajutę kūrėjo nuotaiką ir svarbą.
Pasižiūrėję neilgą filmuką, įdomiai pasakojantį apie dailininkės darbą, apie atgimstantį mūsų vaizduotės pasaulį, vaikai jskubėjo į klasę, kurioje jau laukė popierius, akvarelė, teptukai ir dar neįsivaizduojamas spalvos bei formos niuansas... Klasė greit pavirto tikra kūrybos dirbtuve... Keli teptuko potėpiai – mostai, ir jau pasklidusios spalvos kuria Tavo piešinį. Ne, neieškok, ir nežvilgčiok šalia - tokio paties tikrai nesurasi... Net ir geriausias draugas nepakartos to, ką nupiešei tu... Štai čia ir atsiveria Kūrėjo paslaptis. Susikaupę vaikai liejo spalvas, rodos, žaidė malonų širdžiai ir akiai žaidimą... „Kaip gražu", „Negalvojau, kad taip puikiai gali gautis", „Fantastiška" – buvo girdėti tylūs susižavėjimo šūksniai...
Pasklidusios šviesių spalvų dėmelės sukosi ir liejosi, todėl jau greitai tapo panašios į linksmai bežaidžiančius angeliukus, dailias susimąsčiusias širdeles, vaikiškas svajonėles, mielas pasakaites, linksmo lietučio debesėlius – vaikai džiaugėsi ir gėrėjosi savo ir draugų darbeliais. Dailininkė labai nuoširdžiai bendravo su mokinukais, paragindama, patardama. Štai todėl tiek daug mielų emocijų suteikė šis susitikimas – ryškus šviesos pliūpsnis: ne tik ypatingas dailės užsiėmimas, bet ir neeiliniai dailininkės gebėjimai užkrėtė visus: visi atrodė atsipalaidavę ir laimingi...
Skaidri rudeninė nuotaika tik pagyvino susitikimą – mokinukai noriai įsiamžino po gelstančiais kaštonais su kūrėja Sigute Ach, visi buvo patenkinti, gavę „Nieko rimto" katalogą su dailininkės autografu. Jie taip pat turėjo galimybę įsigyti atvirlaiškių, ženkliukų, knygų skirtukų, paveikslėlių.
Gaila, kad tai, kas gera ir miela, trunka taip trumpai... Laikas tiesiog ištirpo... Gal jis išskrido su margais vaikiškais drugeliais didelės Pasakos link, o gal įlindęs į švelnaus lietučio debesį nuskubėjo išduoti mažiausiajam angeliukui paslapties, kur vėjas šiemet grybus sėja... Bet tai, kas liko širdelėse – tas ilgai gyvens – ir džiugins visus...
Jau kitą savaitę mokykloje veiks mokinių piešinukų parodėlė – ne tik puikus kūrybinių darbelių įprasminimas, bet ir padėka VISIEMS, SUTEIKUSIEMS GALIMYBĘ PATIRTI IR PAJUSTI SPALVOS BEI VAIZDUOTĖS SĄSAJAS.

Giedrė Mičiūnienė,
Turmanto pagrindinės mokyklos mokytoja

Nuotraukos
Jelenos GURSKAJOS,
Dalios KOŽEMIAKINOS,
Giedrės MIČIŪNIENĖS