Ko moko smulkioji tautosaka ir pasaka?

Tautosaka – tai vienas reikšmingiausių tautos kultūros reiškinių, jos sielos veidrodis. Perteikiama iš kartos į kartą ji ištisus šimtmečius išlieka gyva ir nuo amžių kuriama ne raštu, o žodžiu. Smulkioji tautosaka – tai patarlės, priežodžiai, mįslės, greitakalbės, skaičiuotės ir t.t.

Šia tema Imbrado bibliotekoje įvyko antras užsiėmimas „Vasarą skaitome kitaip 3“. Vaikai, apsilankę bibliotekoje, per knygas, periodinius leidinius bei naršydami internete susidomėję ieškojo, nagrinėjo ir bandė suprasti „Ko moko smulkioji tautosaka ir pasaka?".
Mįslės – tai patrauklus žaidimas ir savotiška proto gimnastika. Vaikams minti jas labai patiko, nes reikėjo pasukti galveles. Buvo skaitomos patarlės ir priežodžiai, o vaikai turėjo pasakyti ko ši patarlė ar priežodis gali pamokyti, patarti kaip elgtis. Vaikai paminėjo keletą priežodžių, nes girdėjo kaip jų tėveliai bei seneliai naudoja savo kalboje: nors prie žaizdos dėk, atitiko kirvis kotą ar dingo kaip pernykštis sniegas...
Pasaka – tai pramanytos istorijos. Jose gvildenamos amžinos žmonijos problemos: teisingumas ir bausmė, darbas ir prievarta, mirtis ir gyvybė, klasta ir meilė. Bibliotekoje buvo žiūrima H. K. Anderseno pasaka „Bjaurusis ančiukas“ ir draugiškai aptariami pasakos veikėjai bei jų poelgiai. Nuomonių buvo įvairių, bet  vaikai suprato pasakos esmę.
Vyko kūrybinis užsiėmimas: vaikai lankstė ančiuką, kartu piešė bendrą piešinį, siuvo lėles iš kojinių. Lėlės puoš biblioteką, o vaikai galės skaityti knygeles arba pažaisti su savo pačių rankomis siūtomis lėlėmis.  

Jolanta ŠEPETOVSKAJA,
Imbrado bibliotekos vyresn. bibliotekininkė