Biblioteka - informacijos, kultūros ir bendravimo vieta

Balandžio 23 – 29 dienomis Lietuvoje vyko Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė – „Biblioteka: informacija ir žinios kiekvienam" Šį renginį organizavo Lietuvos bibliotekininkų draugija, renginio globėja – Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Lietuvos bibliotekininkų draugija įkurta 1931 metais ir jungia apie 2500 narių. Draugijos tikslas – aprūpinti gyventojus visaverte informacija, rengti kompiuterinio raštingumo tobulinimo mokymus, kad pastoviai mažėtų socialinė ir skaitmeninė atskirtis tarp Lietuvos gyventojų, būti kultūros sklaidos židiniu, turiningų renginių, susitikimų su mokslo, meno, kultūros žmonėmis vieta.
Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekos darbuotojos Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pradėjo labai neįprastai – surengė savo darbo ir laisvalaikio „namų darbų" parodėlę. Bibliotekos lankytojai buvo maloniai nustebinti galėdami ne tik paskaityti laikraščius ir žurnalus, pasinaudoti interneto paslaugomis, pasigrožėti kruopščiai atliktais rankdarbiais, bet ir pasivaišinti.

Šioje bibliotekoje dirba keturios moterys – jos, ne tik puikios darbuotojos, bet ir nuostabios šeimininkės, mezgėjos, siuvėjos, gyvenamosios aplinkos tvarkytojos.
Bibliotekos vedėja Elena Gaižiuvienė pagamino skanutėlį patiekalą – įvairiasluoksnį vaisinį žėlė tortą, kurį galėjo paragauti kiekvienas bibliotekos lankytojas. Burnoje tirpo kvapnūs Elenos iškepti vafliai, didelį pasisekimą turėjo iš moliūgų pagaminti saldainiai. Maloniai nuteikė meniškai nufotografuota Gaižių sodybos aplinka. Stebino įvairiaspalviai gėlynai, reti, egzotiški augalai, įdomiai išplanuoti takeliai, funkcionaliai išdėlioti dekoratyviniai akmenys.
Bibliotekininkė Vanda Sinkevičienė bibliotekos lankytojus vaišino skaniu sūriu, suslėgtu pagal kaimiškas tradicijas, kvepiančiu kmynais ir šviežiai raugintu pieneliu. Šalia sūrio, kaip jos namuose priimta, smaližių laukė ir gabalas geltono „naminio" sviesto.Vanda Sinkevičienė, ne tik gera gaspadinė, bet ir bibliotekos dekoratorė. Kiekvienoms žiemos šventėms – Kalėdoms ir Naujiems Metams ji prikarpo lengvučių, tarsi gamtos pagimdytų snaigelių, kurios tą dieną gražiai sukrito ant Vandos dailiai numegztos liemenės. Šalia puikavosi raudoni gvazdikai – taip pat jos rankų darbas...
Vaikų bibliotekos darbuotoja Vanda Stepanavičienė jau žinoma ir pagarsėjusi mezgėja. Į šią parodėlę ji atnešė iš ploniausių siūlų numegztus šalius, kurių švelmumu ir šiluma norėtų apsigobti ne viena moteris. Ši darbštuolė neseniai dukros apdovanota anūkėlėmis – dvynukėlėmis, jau spėjo savo mylimoms mažylėms numegsti minkštučius batelius, vyresnei anūkėlei – spalvingas suknytes ir nertinukus. Lankytojus žavėjo ir Vandos numegsti drabužiai vyrui Stepanavičiui ir sijonai bei suknelės sau.
Ketvirtoji mūsų bibliotekos darbuotoja Danutė Abukauskienė, galma sakyti, yra profesionalė – mezgėja, siuvėja, nėrėja kabliuku, skiautinių kūrėja, nes ji priklauso darbščiųjų rankų klubui „Dusetėlei nuo Sartų". Į šią parodėlę ji atnešė su meile ir kruopštumu numegztas suknytes anūkėlei, servetėles, nertas kabliuku, puošnias, karališkai didingas apykakles, kurias galima dėvėti einant į iškilius renginius, svečius ar teatrą. Gražiai parinktos spalvos, mezgimo raštų įvairovė stebina ir skatina gėrėtis darbščiomis rankomis.
Štai, kaip neįprastai mielai ir jaukiai prasidėjo Nacionalinė bibliotekų savaitė Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekoje. Džiaugiuosi išpildžiusi bibliotekos lankytojų prašymą – būtinai parašyti žinutę apie šias, nepaprastas moteris, kurios taip gražiai sugalvojo paminėti savo profesinę šventę, nepabijojo pasidalinti savo gyvenimo ir buities trupinėliais, atsiskleisti kaip puikios šeimininkės, mylinčios močiutės ir darbuotojos, kurioms svarbu, kad jų darbo vietoje būtų visiems jauku ir gera.
Nacionalinė bibliotekų savaitė užsibaigė gražiu akcentu – mūsų kraštietės literatės Reginos Guntulytės jau tryliktos knygos „Aukštaitiška elegija" sutiktuvėmis. Šis romanas – tai tarsi dovana gimtinei, nes, kaip autorė knygos pratarmėje rašo:.."Dialogai pateikti dusetiškių patarme, kuria kalbėjau pati...Tegul šis romanas taps padėkos ir pagarbos ženklu išnykusiam senam aukštaičių kaimui, daug kančių patyrusiems, bet niekada nepraradusiems vilties, dabar jau į nebūtį išėjusiems ir išeinantiems jo gyventojams."
Baigdama, dėkoju mūsų bibliotekos darbuotojoms, linkiu ir ateityje džiuginti dusetiškius, ir ne tik juos, puikiais renginiais, dailės, fotografijų parodomis, susitikimais su iškiliais Lietuvos žmonėmis, rašytojais, poetais, svečiais iš gretimų rajonų, visais, norinčiais pasidalinti savo kūrybos pasiekimais.

Marija VARENBERGIENĖ