Susitikimas su istoriku dr. Algimantu Kasparavičiumi - žvilgsnis į XXI a. pasaulio politinę istoriją

   Zarasų bibliotekoje įvyko diskusijų klubo Civitas renginys. Zarasuose Civito renginiai su pertraukomis organizuojami nuo 2004 metų. „Civitas" veikla – tai galimybė susirinkti draugėn ir išklausyti įdomią žinomo lektoriaus paskaitą ir padiskutuoti su juo bei tarpusavyje.

   Tarpininkaujant Pilietinės visuomenės institutui su zarasiečiais susitiko ir diskutavo humanitarinių mokslų daktaras, istorikas Algimantas Kasparavičius. Susitikimo tema "XXI-ojo amžiaus pasaulio politinė istorija: futurologinis žvilgsnis".

   Prelegentas pabrėžė, kad tai jo subjektyvi nuomonė, paremta moksliniais tyrinėjimais, pasaulio matymu per individualumą. Prognozės, tame tarpe ir mokslinės, ne visada pasitvirtina. Viena iš garsių prognozių buvo išsakyta amerikiečių filosofo, politologo ir rašytojo, profesoriaus Francis Fukuyama knygoje ,,Istorijos pabaiga ir paskutinis žmogus“. Autorius skelbė istorijos pabaigą remdamasis tuo, kad baigėsi kapitalizmo ir komunizmo konfrontacija. Teiginiai nepasitvirtino, ir tik kiek daugiau nei per dvidešimt metų, istorija ne tik nesustojo, bet peraugo į radikalų požiūrio pasikeitimą, įvardijamą kaip civilizacijų konfliktą.

   Bandant prognozuoti politinę ateitį labai svarbu atsiremti į istoriją. A. Kasparavičius priminė LDK, Žečpospolitos, Rusijos valstybių vystymosi raidą, politinės galios kitimą, europocentrizmo sampratą.

   Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XV a. buvo didžiausia Europos valstybė. Prie Lietuvos buvo prijungta visa dabartinės centrinės ir rytų Baltarusijos teritorija, dabartinė Ukraina ir Vakarų Rusija. Nesėkmingai susiklosčius kariniams ir politiniams veiksniams 1569 m. buvo sudaryta Liublino unija. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė formaliai nustojo egzistuoti 1795 m., kai Žečpospolita buvo galutinai pasidalinta kaimyninių valstybių – Rusijos, Prūsijos ir Austrijos. O 1815 m. birželio 15 d. Vienos kongresas priėmė Baigiamąjį aktą, kuris įtvirtino naujas Europos valstybių sienas. Įtakingiausiomis valstybėmis tapo Rusija ir Jungtinė Karalystė.

   XIX a. pabaigoje pasaulio galingųjų tarpe vis didesnę įtaką įgauna Amerika, po Pirmojo Pasaulinio karo Rusija tampa bolševikine ir praranda savo įtaką, o baigiantis Antrajam Pasauliniam karui Europa praranda įtaką ir sprendimų galią. Geopolitinė situacija verčia ieškoti išeičių. Šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Europos anglių ir plieno bendrija pradėjo ekonomiškai ir politiškai vienyti Europos šalis, kad Europoje būtų užtikrinta ilgalaikė taika ir ekonominis stabilumas, tuo pačiu padėdama pagrindus dabartinei Europos Sąjungai.

   Algimantas Kasparavičius pabrėžia, kad Europos Sąjungos dar laukia daug iššūkių ir pokyčių, ypač Rusijoje stiprėjant revanšistinėms idėjoms. ES struktūra yra naujadaras, neturintis analogų pasaulio politinėje istorijoje. Iškyla problemų suderinant atskirų šalių biudžetus, ekonomiką, politinius požiūrius, stinga lankstumo priimant sprendimus. Kaip vieną vystymosi variantų istorikas įžvelgia didesnę federalizaciją, neatmeta vienos ar kitos šalies atskilimo, tačiau alternatyvų ES nėra. Lietuvai prelegentas linki didesnio politikų susiklausymo, bendrumo ir išminties.

   Džiugu, kad į susitikimą atėjo daug jaunų žmonių. Nuo jų požiūrio į pasaulį, į politinius, ekonominius reiškinius, daug priklausys kokia Lietuva bus ateityje.

Parengė Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyresnioji bibliotekininkė Gina Račinskaitė