Sužinojome daug vertingų dalykų

Į popietę „Sveikata iš gamtos“, suorganizuotą Dusetų K.Būgos bibliotekoje vasario pabaigoje, rinkomės smalsaudami ir tikėdami išgirsti ką nors naujo ir įdomaus. Ir tikrai nenusivylėme, nes sužinojome daug būdų, kaip susirgus pagelbėti sau paprasčiausiai namuose, vartojant ne iš vaistinės parsineštas tabletes ar piliules, o virtuvėje turimus produktus. Apie tai nuoširdžiai pasakojo vertėja Indrė Klimkaitė, pristatydama iš vokiečių kalbos jos išverstą knygą „Kompresai ir pavilgai skausmams malšinti“.

Demonstruodama spalvingai iliustruotą „Aktėjos“ išleistą lietuvišką knygos leidinį, I. Klimkaitė pirmiausia supažindino su jos autorėmis. Tai vaikų medicinos sesuo, kompresų ir vaistinių augalų žinovė Bernadette Bachle – Helde ir gyduonė, medicinos sesuo, vaistinių augalų propaguotoja Ursel Buhring, kurios knygoje aprašė daugelio metų savo darbo patirtį.

Knygoje pateikta daugybė būdų, kaip pavilgais ir kompresais numalšinti skausmus sumuštus kurią nors kūno vietą, patempus raiščius, peršalus, atsiradus skausmams nugaroje, pečiuose ar sąnariuose, kaip gydyti ausų ir pilvo skausmus ir daugelį kitų negalavimų, pavilgams ir kompresams naudojant varškę, svogūnus, bulves, bičių vašką, žirnius ir kitokius grūdus, linų sėmenis, kopūstus, druską bei įvairias vaistažoles.

Ne mažiau įdomu buvo klausytis ir vaistingųjų augalų bei jų paruošimo gydymuisi žinovės Daivos Snarskienės pasakojimo. Ji teigė, kad natūralioje aplinkoje mus supa daugybė vaistingųjų augalų. Tik reikia juos pažinti ir mokėti tinkamai paruošti ir vartoti sunegalavus. Štai dabar, pavasarėjant, kada daugelio žmonių organizmai stokoja vitaminų, puikiai gali pagelbėti pušų pumpurų arbata. Žinoma, negalima skinti pumpurų nuo viršūnių, kad nepakenktume jaunam medžiui. Daug pasakojo apie beržo pumpurų ir lapų gydomąsias galias, jau nekalbant apie beržo sulą, kuri gali puikiai padėti skrandžiui neilgo (1-2 d.) badavimo dienomis. Buvo prisimintos dilgėlės ir garšvos, kraujažolės ir čiobreliai, trikertės žvaginės, ugniažolės ir dirvinis asiūklis, kalbėta apie vaistinguosius augalus, augintus kaimo močiučių darželiuose kaip gražiai žydinčias gėles. Prisimintos įvairios mėtų rūšys, vaistingieji ir dekoratyviniai šalavijai, melisos, ežiuolės, levandos, medetkos, raudonėliai ir daugybė kitų, kuriuos būtų sunku suminėti. Ant stalo stovėjo nemažas krepšelis su džiovintomis vaistažolėmis, todėl buvo galima akivaizdžiai prisiminti ar nepažinusiems pažinti bitkrėslę, vaistinį šlamutį, šalaviją ir kt.

Čia pat buvo paruošta keletas arbatų iš vaistingųjų augalų mišinių. Jas degustavo visi į popietę susirinkusieji. Ir nors arbatos nebuvo saldytos, jų skonis buvo gana malonus ir neatgrasantis, jei tektų jomis gydytis sunegalavus.

Nuoširdus D. Snarskienės pasakojimas ir klausytojų jai pateikiami klausimai netruko pereiti į draugišką pokalbį, į kurį įsijungė didžioji dauguma popietės dalyvių. Būrelį antazaviškių į popietę atsivežęs Gytis Gruzdas ne tik uždavinėjo klausimus, bet ir pats daug ką prisiminė iš naudingų augalų, anksčiau žmonių naudotų ir maistui, ir vaistams.

Daugiau nei dvi valandas trukusi popietė buvo ne tik maloni, bet ir naudinga, nes sužinojome daug įdomių ir reikalingų dalykų. Už tai labai ačiū jos rengėjoms – vertėjai Indrei Klimkaitei, biologei Daivai Snarskienei ir K.Būgos bibliotekos vedėjai Elenai Gaižiuvienei. Lauksime kitų ne mažiau įdomių renginių.

Parengė Leokadija MALCIENĖ
Nuotraukos Elenos GAIŽIUVIENĖS