KALENDORIUS // Užgavėnės

Vasario 17 d. Užgavėnės – žiemos šventė, kurios paskirtis – išvyti žiemą, prisišaukti pavasarį.

Ši šventė nuo senų laikų žinoma visoje Europoje. Kitą dieną po Užgavėnių prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų, šiuo laikotarpiu skatinamas pasninkavimas. Šventė yra pagoniška, tačiau vėliau glaudžiai susieta su krikščionybe. Seniau ji buvo vadinama Ragučio švente.

Su Užgavėnių valgiais daug buriama, nes tikima, kad juose glūdi tam tikra magiška galia Iš Užgavėnių oro žmonės spėjo, koks bus pavasaris, vasara, kokio gali susilaukti derliaus. Per Užgavėnes žmonės ruošdavo įvairius vaidinimus, daug triukšmaudavo, krėsdavo išdaigas. Dėmesio centre buvo Morės vežiojimas. Morė – pati nelabosios žiemos dvasia. Persirengėliai, eidami iš trobos į trobą, grįždavo atgal krėsdavo pokštus, vagiliaudami ir dainuodami.

Užgavėnėse šalia kitų būtybių buvo garbinamos įasmenintos žiemos ir pavasario būtybės. Vaizduojami du personažai: Lašininis ir Kanapinis. Lašininis simbolizuodavo Gavėnią. Tarp jų vykdavo žūtbūtinė kova, kurią laimėdavo pavasario būtybė – Kanapinis ir prasidėdavo Gavėnia. Ši dvikova plačiai žinoma Lietuvoje. Per Užgavėnes įprasta laistytis vandeniu – nuo seno manyta, kad taip galima pagreitinti pavasarį ir žemės atgimimą

Po Užgavėnių einanti diena vadinasi Pelenų diena.

Parengė Aldona KAZLAUSKIENĖ,
Zarasų viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė