„Anykščių Šilelis“ – Katedra Gamtai ir Kalbai

Poeto Antano Baranausko 180-ąsias gimimo metines Turmanto pagrindinėje mokykloje minėjome netradiciškai: integruodami 3 mokomuosius dalykus – lietuvių ir rusų kalbas bei biologiją.

Prisiminėme romantinės poezijos pradininko biografijos faktus, kurių pagrindinis akcentas: lietuvių kalba tobulai tinka atskleisti žmogaus ir gamtos ryšį, akcentuoti augalijos įvairovę, „Anykščių Šilelio“ didingumą.

Minutėlei stabtelėję, kad galėtume prisiminti, kokias grybų rūšis mes pažįstame, o jau tada – tekini į „Anykščių šilelį“... Skaitydami ištrauką, pasižymėjome minimus pavadinimus. Naudodami IKT priemones, galėjome išvysti įvairiausius, poeto apdainuotus grybus, nagrinėti jų palyginimus.

Biologijos mokytoja V. Povilaitienė labai įtaigiai supažindino, kas yra grybai, kokios yra rūšys, sandara ir  reikšmė ekosistemoje; priminė jų naudą, netgi grybavimo taisykles.

Mokyklos direktorė – rusų kalbos mokytoja N. Domackienė supažindino su „Anykščių šilelio“ vertimu į rusų kalbą. Pasigrožėję teksto subtilybėmis – mokiniai rado vertimų atitikmenis, lygindami lietuvių ir rusų kalbų tekstus, o kartu dar ir prisiminėme Lietuvoje tos rūšies augančių grybų sinonimiką.

Rusijos politikas M. Gorbačiovas teigė: „Gamta yra mano Dievas. Man gamta yra šventa. Medžiai yra mano šventyklos, o miškai – mano katedros. Reikia būti išvien su gamta“. Pasidžiaugę kūriniu, įsitikinome, kad „Anykščių šilelis“ – tai A. Baranausko pastatyta Katedra Gamtai ir Kalbai.

Parengė Giedrė MIČIŪNIENĖ,
Lietuvių kalbos mokytoja

Nuotraukos
Dalios KOŽEMIAKINOS