Dėl galimybės kurti muziką galiu paaukoti viską

„Iš visų meno šakų turbūt populiariausia bus muzika. Muzika atvaizduoja giliausius, subtiliausius žmogaus sielos jausmus. Ji paguodžia visus – nuo raliuojančio piemenėlio iki simfonijos klausančio dvasios aristokrato. Ji ūmai pagauna žmogų ir prakilnina jo sielą“, – rašė Juozas Gruodis (1884-1948).

Sausio 21 d., trečiadienį, Zarasų meno mokyklos moksleiviai su mokytoja Jūrate Stacevičiūte pakvietė į atvirą muzikos istorijos pamoką, skirtą mūsų kraštiečio, kompozitoriaus Juozo Gruodžio 130 – mečiui. Į renginį susirinkę muzikos mylėtojai turėjo proga detaliau susipažinti su kompozitoriaus Juozo Gruodžio gyvenimo ir kūrybos peripetijomis, pasiklausyti svaiginančios autoriaus muzikos.

Mokinės Ana Virčinskaitė ir Ana Plotnikova susitikimo metu pristatė J. Gruodžio biografiją. Kompozitorius gimė viename žavingiausių Lietuvos kampelių – Rokėnų kaime ant Sartų ežero kranto. Būsimą kompozitorių nuo vaikystės supo muzikali aplinka, kuriai įtakos turėjo senelė. Su tėvu grieždavo smuiku vakarėliuose. Tėvas norėjo, kad sūnus būtų vargonininkas, todėl atidavė mokytis pas gretimo Aleksandravėlės miestelio vargonininką. Profesionalių muzikos žinių įgijo Obeliuose, Rokiškio muzikos mokykloje. Ilgai mokslai neužtruko, pats ėmėsi savarankiškai skintis profesionalaus muziko kelią. Mąstė apie orkestrą, svajojo apie dailininko, operos solisto karjerą. Susirado dainavimo mokytoją, kurio padedamas galvojo stoti į Peterburgo konservatoriją. 1914 m. pardavęs pianiną išvyko studijuoti kompozicijos Maskvos konservatorijoje. Privačias harmonijos pamokas lankė pas N. Laduchiną. 1916 m. dėl ligos jam teko išvyko į Jaltą. Ten parašė fortepijoninių pjesių, solo ir choro dainų. 1920 m. grįžo į Lietuvą ir gavo stipendiją studijuoti Leipcigo konservatorijoje. 1924-1927 m. dirbo dirigentu Valstybės teatre. 1927-1937 m. ir 1940 m. Kauno muzikos mokyklos direktorius.

Monika Andrijauskaitė pasakojo apie Juozą Gruodį kaip asmenybę, išskirdama jo energingumą, gyvą temperamentą, dvasinį veržlumą. Kompozitorių supo stipri ir sveika aplinka. Jo gyvenimas – tai nuolatinis darbas ir nuolatinė kova. Kova su pačiu savimi. Amžininkų atsiminimais, Juozas Gruodis buvo karšto, stačiokiško būdo, tačiau visada linksmas ir švelnus.

Visą gyvenimą jį supo gamtos grožis, kurį jautė giliai ir stipriai. Kūrybai jį įkvėpdavo tiek saulė, tiek gėlių žiedais nusėti laukai, nenurimstančios, amžinai gyvos, jūros alsavimas. Mokytoja Jūratė Stacevičiūtė pasakojo, kad Juozas Gruodis savo muzika stengiasi išlikti liaudiškas bet kartu ir novatoriškas. Sukūrė palyginti nedaug, tačiau daugiausia rašė smulkius kūrinius, harmonizavo liaudies dainas arba perdirbdavo savo anksčiau sukurtus kūrinius.

Pamokos metu turėjome progą prisiminti, kiti susipažinti su garsiausių ir stambiausiu jo kūriniu baletu „Jūratė ir Kastytis“ (1933 m.). Taip pat girdėjome simfonines poemas, variacijas iš liaudies dainų ir kitus kompozitoriaus sukurtus šedevrus. Skambėjo Karolinos Selickaitės fortepijonu atliekama Juozo Gruodžio Dedikacija.

Muzikos istorijos pamoka apie kompozitorių dalyviams paliko šiltus ir gražius jausmus, supratimą, kaip svarbu turėti gyvenimo tikslą, svajones ir jų siekti. Taip, kaip siekė pedagogas, dirigentas, muzikos visuomenininkas Juozas Gruodis – nenuilstamai verždamasis ir ryždamasis paaukoti viską, net savo asmeninio gyvenimo laisvę dėl galimybės kurti muziką.

Parengė Inesa DUMBRAVIENĖ,
Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene

Nuotraukos autorės