Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit…

Zarasų viešosios bibliotekos Aptarnavimo skyriuje veikia spaudinių paroda, skirta pirmosios lietuviškos knygos autoriaus M. Mažvydo 505-osioms gimimo metinėms.

M. Mažvydas gimė netoli Kauno. Kada gimė ir kokiam luomui priklausė – nežinoma. Spėjama, kad bus gimęs apie 1520 m. miestelėno šeimoje, tačiau vokiečių mokslininko P. G. Tyleno (Thielen) knygoje „Kultūra Prūsijos kunigaikščio Albrechto dvare“ rašoma, kad M. Mažvydas į Karaliaučių atvyko kaip „jaunas lietuvių bajoras“, tačiau savo teiginio autorius nepagrindė jokiu šaltiniu.

M. Mažvydas parengė, parašė, sukūrė pirmąsias šešias lietuviškas knygas ir knygeles. Visos išleistos Karaliaučiuje.

Pirmosios lietuviškos knygos pavadinimas „Katekizmo prasti žodžiai, mokslas skaitymo rašto ir giesmės dėl krikščionybės bei dėl bernelių jaunų naudai suguldytos“ – 1547 m. Pirmoji lietuviška knyga – tai ne tik lietuvių raštijos, bet ir lietuvių kalbos gramatikos terminijos, taip pat pasaulietinės poezijos, muzikos istorijos pradžia. Yra išlikę du pirmosios knygos egzemplioriai – vienas saugomas Vilniaus, kitas – Lenkijoje Torunės universitete.

M. Mažvydas 1546 m. rugpjūčio 1 d. buvo įrašytas į Karaliaučiaus universiteto studentų sąrašą. Universitetą baigė per tris semestrus vietoj aštuonių. Studijų metu parengė ir išleido pirmąją lietuvišką knygą – katekizmą.

Baigęs universitetą buvo paskirtas Ragainės klebonu, o po penkerių metų tapo Ragainės apskrities arkidiakonu. Be lietuvių kalbos, mokėdamas dar lenkų, lotynų, greičiausiai ir kanceliarinę slavų kalbą, pramokęs vokiečių, gavo papildomo darbo pas apskrities viršininką, kuriam versdavo įvairius dokumentus.

Mirė 1563 m. gegužės 21 d. Ragainėje, ten ir palaidotas.

Paroda veiks iki sausio mėnesio pabaigos.

Parengė Lidija KISELIOVA,
Zarasų viešosios bibliotekos Aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė