Dalius – muilo karalius!

Zarasų viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje parengta labai kvapni ir miela akiai paroda „Dalius – muilo karalius“. Dvidešimtmečio zarasiškio Daliaus Voronecko pomėgis – muilo gamyba. Pora gabalėlių muilo, sauja aromatinių ir gydomųjų žolelių... Visa tai į puodą ir ant ugnies. Daliaus virtuvė tampa laboratorija!

Apie magiško grožio ritualą vaikinas pasakojo socialinio tinklapio  „Kojos šiltai, o galva šaltai“ (www.kojossiltai.lt) komandai.

Kodėl muilas? Kada pirmą kartą jį virei ir kaip sekėsi?

Muilas – neatsiejama higienos priemonė. Kiekvieną dieną plauname rankas. Besimokant mokykloje, dar prisimenu kaip vakar, buvo dailės pamoka. Po pamokos ėjau plautis rankų. Deja, to jausmo nebenorėčiau pakartoti, kai tas nieko nekaltas gabalėlis muilo išdžiovino rankas. Nuo tada pasakiau STOP! UŽTENKA! Reikia kažką daryti... Ir pradėjau domėtis muilu, jo gaminimo būdais. Pirmas bandymas buvo, aišku, paprasto vaikiško muilo tarkavimas, bet juk tai nėra gamyba, o tiesiog  laiko švaistymas. Vėliau jau priėjau prie muilo bazių. Man, dar jaunam, neatėjo mintis, jog ir ta pati bazė nėra natūrali, ir kad čia tas pats muilo perlydymas. Kiek vėliau susiradau internetinėse svetainėse, kad mūsų lietuviai ir patys gamina muilą iš riebalų, kodėl ir man nepabandžius? Nuo to laiko ir aš atradau tai kas mane „veža“, pakliuvau tarsi į sūkurį, kuris nesustoja. Gaminu muilą šaltuoju būdu. Pirmas bandymas muilo gamyboje vyko su baime. Su baime dėl to, nes naudojamas natrio šarmas. Tiesa, receptas buvo pats paprasčiausias, iš dviejų aliejų. Po pirmojo bandymo, iš virtuvės išėjau šlaput šlaputėlis, nuo galvos iki kojų. Virtuvėje tada buvo mirtina tyla bei įtampa, aš juk su šarmu! O jei apsipilsiu?! Tačiau viskas pavyko!

Kaip šeima reagavo į tokį naują užsiėmimą?

Pradžioje jiems buvo įdomu, bet kartu ir pyko, juk naudojami cheminiai elementai. Apsideginsi akis, nieko nematysi, greitosios pagalbos reikės ir panašiai. Kai jau pamatė pirmuosius muilus, susidomėjo, priprato, nes ir jiems pasidarė įdomu. Tiesa, kai gaminu muilą, visų paprašau išeiti iš virtuvės, nes dirbti reikia greitai ir atsargiai.

Kaip tai tapo verslu, kaip pradėjai pardavinėti?

Nevadinu to verslu. Pradėjau gaminti žinoma sau. Vėliau jau parodžiau ir draugams, svečiams. Per šventes pradėjau dovanoti savo muilą. Visiem patiko, dažnai prašydavo dar kelių gabalėlių. Šiuo metu norinčių yra nemažai. Visiem juk negaliu pridovanoti, priemonės taip pat yra brangios. Pelno nedarau, prašau tik tiek, kiek kainuoja priemonės.

Ar seniai pradėjai gaminti muilą?

Man yra 20 metų. Pradėjau daryti prieš šiek tiek daugiau nei dvejus metus, po 10 klasės baigimo, vasarą.

Kuo ypatingas rankų darbo muilas, kodėl jis yra geresnis nei pirktinis?

Rankų darbo muilas – tai muilas, kuris sudarytas iš natūralių aliejų. Muilo sudėtyje taip pat galime rasti ir  natūralaus bičių vaško, vaistažolių ištraukų, eterinių aliejų ir tyro vandens, šilko, vilnos, sėklų pieno, gintarų pudros, dervų ir dar daug įvairių natūralių gėrybių. Kuo ypatingi tokie aliejai? Tuo, jog jie savyje turi daug mūsų odai reikalingų mikroelementų, mineralų, bei vitaminų. Kuo skiriasi rankų darbo muilas nuo prekybos centruose įsigyjamų muilų? Rankų darbo muiluose lieka glicerinas, kuris reikalingas mūsų odai. Augalinis glicerinas drėkina, ramina ir minkština odą. Fabrikuose, gaminat muilą, glicerinas yra iš jo pašalinamas ir naudojamas kitoms kosmetikos priemonėms gaminti. O taip pat rankų darbo muiluose naudojami įvairūs eteriniai aliejai, kosmetiniai moliai turintys gydomųjų savybių. Svarbiausia, kad rankų darbo muilas nedžiovina rankų. Jame nėra sintetinių priedų, o jei yra, tai labai mažai. Tarkim vitaminas E. Jis būna natūralus ir sintetinis. Savo muiluose naudoju alyvuogių, palmių, kokosų, ricinos, migdolų, avokadų, rapsų, saulėgrąžų, linų sėmenų, kukurūzų, sviestmedžio aliejus bei kakavos, avokadų, mango sviestus.

Daliaus Voronecko „perliukai“:
•    Mėgstu šokoladą. Kartais nutinka taip, kad ir į muilą jo įdedu, na tiesiog, žinot, netyčia.
•    Mano muilo jau ne vienas atsikando, nes galvojo kad pyragėliai.
•    Buvau paragavęs šarmo, bet viskas tvarkoje, nieko nenutiko, susitvarkiau.
•    Dažnas svečias esu parduotuvėse prie aliejų skyriaus.
•    Iš muiladarių gyvenimo: „Mes, kurie gaminam muilą, aišku ne visi, turim vieną paslaptį. Mes su liežuvio galiuku palaižom muilą, taip ji tikrinam. Jei krečia „elektra“ – negerai.“

Parengė Inesa Dumbravienė,
Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene