Kas, jei ne tu? Kada, jei ne šiandien?

Lapkričio 27 d. Demokratinės politikos institutas zarasiečius  pakvietė į Zarasų biblioteką, kur surengė paramos vakarą Ukrainai.

Septynių ekspedicijų į Sibirą dalyvis, šio instituto direktorius Tomas Kazulėnas trumpai supažindino su instituto veikla, kryptimis. Dokumentinės nuotraukos priminė Lietuvos laivės kovų metus, ukrainiečių paramą mūsų siekiams. Dabar mes remiame Ukrainą. Per dvi rugpjūtį organizuotos Ukrainos palaikymo akcijos dienas buvo surinkta apie septynias tonas paramos. Buvo aukojama ilgai negendančių maisto produktų, higienos priemonių, miegmaišių, drabužių, neperšaunamų liemenių, šalmų, naktinio matymo prietaisų. Efektyvus paramos būdas yra finansinė parama, kada reikalingi daiktai ir produktai perkami Ukrainoje, nes Ukrainos valiutos kursas yra palankesnis.

Visuomenininkė, Lietuvos medikų misijos ir pabėgėlių stovyklų paramos misijų organizatorė Agnė Zalanskaitė papasakojo apie savo darbo patirtį Ukrainoje. Palaikymo akcijos, parama ir veiksmų koordinacija prasidėjo nuo Maidano įvykių vasario pabaigoje. Lietuviai buvo pirmieji organizavę medikų misiją Kijeve. Misijoje dirbo septyni gydytojai ir šeši psichologai. Sudėtingus darbus medikai atliko lauko ligoninėse, palapinėse, dažnai su rankų darbo lašinėmis, parankiniais daiktais sutvirtindami lūžius. Maidano gynėjai bijojo kreiptis į stacionarias, tuo metu vis dar režimo kontroliuojamas ligonines.

A. Zalanskaitė priminė Ukrainos neramumų pradžią. Pasinaudoję įtempta situacija Kremliaus politikai aneksavo Krymą, sukėlė neramumus Donecko regione. Netrukus Rusijos kariuomenė prisidengdama „humanitarine pagalba“ pradėjo atvirai remti separatistų pajėgas sunkiąja ginkluote, kariais be atpažinimo ženklų. Prasidėjo atviras separatistų puolimas prieš Ukrainos armiją, mūšiai ir siautėjimas gyvenamuosiuose rajonuose. Žmonės buvo priversti bėgti iš savo namų. Visoje Ukrainoje yra daugybė pabėgėlių stovyklų, kuriose stinga visko, o artėjanti žiema kelia dar didesnį nerimą.

Pasakojimą apie pabėgėlių stovyklas „Teteriv“ ir „Lisavaja zastava“, vykdomus jose darbus papildė nuotraukos ir filmuota medžiaga. Šie kadrai nieko nepaliko abejingu. Įsikūrę nepritaikytose, nešildomose patalpose čia gyvena apie 310 žmonių, iš jų apie 130 vaikų. Gavę medžiagų jie sutvarkė vandentiekį, kanalizaciją, elektros tiekimą, kiek įmanoma apšiltino patalpas. Motinos džiaugiasi, kad vaikai gali eiti į šalia esančią mokyklą ir nebijoti šūvių ir sprogimų. Juk šie vaikai matė savo draugų ir artimųjų mirtį, kai kurie patyrę sužeidimų. Su jais dirba psichologai, bet praeis dar daug laiko kol patirti išgyvenimai leis normaliai gyventi. Nežinomybė, kas bus toliau, taip pat didina psichologinę įtampą. Lieka tik viltis, kad neliks vieni. O vieni jie tikrai neliks. Paramos akcijos organizuojamos visuose Lietuvos regionuose ir kitose šalyse. Štai ir šį vakarą surinkta nemažai lėšų, o Vajasiškio bendruomenės pirmininkė atvykdama į šį vakarą atvežė bendruomenės surinktą finansinę paramą. Vakaro metu buvo galima įsigyti Agnės Zalanskaitės knygą „Maidano užrašai“ ir prisidėti prie paramos Ukrainai. Rengėjai paliko Maidano įvykių nuotraukų parodą, kurią galite pamatyti Zarasų bibliotekos skaitykloje.

Artėja Advento metas, kada susikaupę apmąstome praėjusį laiką, pažadame sau būti geresniais, jautresniais. Sėsdami prie Kūčių stalo prisiminkime, kad yra nuskriaustų, kenčiančių, bet išdidžių, nepalūžusių ir labai mylinčių savo Ukrainą žmonių. Padėkime jiems kuo galime. Daugiau informacijos rasite Demokratinės politikos instituto puslapyje http://www.dpi.lt

Zarasų viešosios bibliotekos informacija
Nuotraukos savanorių Gabrielos ir Deboros