Pėdutės bibliotekoje veda link Onorė de Balzako

Skaitytojų aptarnavimo skyriuje parengta paroda Onore de Balzako – realizmo pradininko, novelisto, vieno žymiausių realistinio romano meistrų Vakarų Europoje – 215-osioms gimimo metinėms paminėti.

Onorė de Balzakas žinomas ne tik kaip romanistas, bet ir kaip aistringas verslininkas, brandžių moterų mėgėjas ir juodos kavos fanatikas. Tam, kad įamžintų visą Prancūzijos visuomenės gyvenimą, jis dirbo ištisomis naktimis ir dienomis. O štai didžioji meilė įžymųjį rašytoją aplankė truputį per vėlai…

Didysis romanistas ir realizmo pradininkas Onorė de Balzakas gimė 1799 m. gegužės 20 d. Prancūzijoje, Tūro mieste, pasiturinčioje šeimoje. Jo tėvas Bernardas Fransua Balzakas buvo kilęs iš neturtingos šeimos, tačiau darbštumas ir apsukrumas padėjo jam pakliūti į aukščiausius visuomenės sluoksnius – Bernardas Fransusa tapo karališkųjų rūmų sekretoriumi. Gerai išmanydamas teisę, jis savavališkai prisidėjo prie savo pavardės aristokratišką „de“.

Aštuoniolikmetė Balzako motina Lora Salambjė buvo atiduota penkiasdešimtmečiui vyrui kaip dovana už teisinę paslaugą. Gimė sūnus Onorė. Berniukas nedelsiant buvo išsiųstas iš namų ir atiduotas globoti žindyvei. Mažylis augo atskirtas nuo tėvų net ketverius metus.. Mažasis Onorė visą savo gyvenimą jautė didžiulę nuoskaudą ir motinos ilgesį.

Kai Balzakui sukako aštuoneri, jis buvo išsiųstas į privatų Vandomo koledžą. Berniukas nesužibėjo kaip pavyzdingas mokinys. Jis dažnai būdavo išsiunčiamas į bausmės kambarį, kuriame turėdavo sėdėti vienas ir apmąstyti padarytus nusižengimus. Tačiau vienutėje Balzakas galėjo skaityti knygas. Tai padarė didžiulę įtaką jo asmenybei – berniukas augo vienišas, tačiau labai apsiskaitęs ir be galo lakios fantazijos. Į šeimos namus jis sugrįžo tik po septynerių metų, kai sunkiai susirgo.

1814 m. tėvas jį užrašė į Tūro koledžą, o 1816 m. šeimos pageidavimu Balzakas baigė teisės mokslus. Jaunuoliui tai buvo juodžiausios dienos: jis kentė nuo motinos šykštumo, žinodamas, kad ji lengvabūdiškai leidžia pinigus savo reikmėms. Balzakas netgi mėgino nusižudyti nušokdamas nuo tilto, bet buvo išgelbėtas. Net trejus metus jis dirbo šeimos draugo kontoroje, tačiau suprato, kad toks gyvenimas yra ne jam. Jo pašaukimas – būti rašytoju. Labiausiai Balzakas išgarsėjo 1829 m. parašyta knyga „Šuanus“. Tai buvo jo pirmasis romanas, įėjęs į 1834 m. rašytojo sugalvotą romanų ciklą „Žmogiškoji komedija“. Rašytojas mirė 1850 m. rugpjūčio 20 d. Paryžiuje.

Ar žinojai, kad:
•    rašytojas turėjo neįtikėtiną darbo ir poilsio režimą: 17 valandą popiet suvalgydavo lengvo maisto ir griūdavo miegoti iki vidurnakčio. Vidurnaktį jis atsikeldavo ir dirbdavo iki pietų, gerdamas nesuskaičiuojamą kiekį juodos stiprios kavos. Kad neužmigtų, rašydamas mirkydavo kojas šalto vandens dubenyje. Yra minėjęs, kad vieną sykį rašė net 48 valandas, teturėdamas vos trijų valandų pertrauką.
•    Paprastai parašydavo po 5–10 romanų per metus. Atiduotus rankraščius daug kartų redaguodavo, o kartais visai perrašydavo, todėl leidėjams buvo tikras galvos skausmas.
•    Sakoma, kad O. Balzakas, rašydamas romanų ciklą „Žmogiškoji komedija“, yra išgėręs 15 tūkst. stiprios juodos kavos puodelių.
•    Balzakas turėjo du nesantuokinius vaikus.
•    Per gyvenimą rašytojas ėmėsi įvairiausių verslo strategijų. Yra keliavęs į Sardiniją, kurioje galvojo užsiimti karinių žaliavų perdirbimu. Taip pat buvo nusprendęs nukakti į Ukrainą ir iškirsti ten 81 km2 miško, o medieną parduoti Paryžiuje. Tačiau visi mėginimai užsiimti verslu žlugo.
•    Balzakas yra buvęs Lietuvoje. 1843 m. spalio 10 d. lankėsi Tauragėje.

Maloniai kviečiame apsilankyti parodoje !

Parengė Inesa DUMBRAVIENĖ
Zarasų viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė