Atvirukai su linkėjimais iš miesto ant septynių ežerų

Pažvelk aplink – dangus dar atsispindi/ Ir ežeruos, ir akyse žmonių./ Sugrįžęs pasiimk vaivorykštę į širdį/ Iš savo Miesto vandenų, – tokias eilutes perskaito kiekvienas, paėmęs fotografo Algimanto Navicko atvirukų rinkinį „Kelias namo“, kurio pristatymas vyko Zarasų viešojoje bibliotekoje.

Algimantą fotografija lydėjo nuo pat vaikystės, nes tėtis buvo fotografas. „Iš pradžių fotografavau artimuosius, draugus, tik prieš aštuonetą metų pradėjau fotografuoti miestą, jo architektūrą. Dirbu priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, tad fotografijai negaliu skirti viso laiko. Fotografija – mano hobis. Dar turiu kur tobulėti, žinau, kur reikėtų pagilinti žinias, – kalbėjo A. Navickas. – Save priskirčiau prie tradicinės fotografijos atstovų, bet mane labai domina ir kitos fotografijos rūšys. Mėgstu internete stebėti fotografijos virsmus: patinka ir kūriniai, kuriuos galima sukurti į pagalbą pasitelkus įvairias nuotraukų redagavimo programas.“   

„Kai keliauju, ne tik fotografuoju, bet mėgstu iš aplankytų vietų parsivežti atvirukų. Viliuosi, kad žmonės, besilankantys mūsų mieste, taip pat norės atminimui parsivežti atvirukų su Zarasų vaizdais“, – dalijosi mintimis A. Navickas. Pasirodo, jau apie penketą metų Algis brandino mintį išleisti mūsų miesto atvirukų rinkinį, bet tik šiemet šis troškimas tapo realiu ir apčiuopiamu. „2008 m. Zarasai buvo paskelbti Lietuvos kultūros sostine. Ta proga fotografas Tomas Tumalovičius leido atvirukus su miesto vaizdais, akimirkomis iš įvairių švenčių. Jis pasiūlė man taip pat prisidėti ir nuotrauka su salos vaizdu iš skrydžio lėktuvu virto atvirlaiškiu. Vėliau Zarasų krašto muziejaus darbuotojų iniciatyva buvo leidžiamas fotoalbumas „Zarasų miesto ir apylinkių senoji architektūra“. Muziejaus direktorė Ilona Vaitkevičienė paprašė paieškoti miesto, senųjų pastatų bei šiandieninių mūsų krašto fotografijų. Tėčio archyve nebuvo daug nuotraukų su senųjų Zarasų vaizdais. Tuo tarpu nuotraukų su nūdienos miesto veidu turėjau nemažai. Ilonai pasiūliau peržiūrėti apie pusantro šimto atrinktų nuotraukų. Ji pasiteiravo, kodėl nieko nedarau, ir pasiūlė pamąstyti apie atvirukų leidybą“, – apie pirmuosius postūmius išleisti atvirukus kalbėjo A. Navickas.

„Atrodytų, kai nuotraukų turi tūkstančius, iš jų atrinkti kelias dešimtis neturėtų būti sunku. Priešingai, ieškai ypatingo kadro, kimbi prie kiekvienos detalės: tai per smulku, tai „nekabina“, tai tarsi pats neatpažįsti matomo vaizdo, – apie nuotraukų pasirinkimą rinkiniui „Keliais namo“ pasakojo fotografas. – Man nepakako matyti tik vaizdą. Norėjosi kažko daugiau. Patiko kunigo Justo Jasėno išleisti atvirukai su senaisiais miesto vaizdais ir žodžiais. Todėl pagalvojau, kad būtų įdomiau, jei ir mano užfiksuotas akimirkas papildytų tekstas. Taip su literate ir Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos mokytoja Gitana Vasalauskiene pradėjome bendradarbiauti.

„A.Navickas ypatingai išgyvena mūsų miestą, nuolat jį matome pro fotoaparato objektyvą stebintį jo šiokiadienius ir šventes, žmonių nuotaikas ir gamtos vaizdus. Džiaugiuosi galėjusi susipažinti su Algimanto kūryba. Iš pradžių nuogąstavau, ar sugebėsiu žodžiais perteikti tai, ką pati regiu žiūrėdama į nuotraukas ir jaučiu savo miestui, ar tai sutaps su fotografo idėja.

Algis – nuoširdus ir tolerantiškas žmogus. Atrasti bendrus kūrybinius motyvus padėjo fotografo sugalvoti pavadinimai nuotraukoms. Žodžius Miestas, Ežeras sutarėme rašyti didžiąja raide, nes tai simboliai, neatsiejama Zarasų ir visų mūsų gyvenimo dalis. Taip kiekviena atvirlaiškio dedikacija virto linkėjimu iš Zarasų, miesto ant septynių ežerų, – kalbėjo atvirukų tekstų autorė Gitana. – Šis rinkinys – fotografo dovana miestui: mums, čia gyvenantiems, ir ypač tiems, kuriems likimas lėmė gyventi kitur, bet prisiminimais nuolat grįžti namo“.

Atvirukų rinkinio pavadinimą „Kelias namo“ fotografas paaiškino šitaip: „Pavadinimas, galima sakyti, taip pat simbolinis. Kelias visuomet veda į namus, tad atvirukų rinkinio viršelyje puikuojasi simbolis, pasitinkantis atvykstančius į miestą – tai laivelis su užrašu „Zarasai“. Kai nuotraukas ir tekstus jau turėjau, spaustuvei reikėjo pateikti maketą. Taigi į pagalbą atskubėjo bičiulė Rasa Juršienė, Zarasų viešosios bibliotekos dailininkė“. Jai fotografas labai dėkingas už gražų darbą.

Į biblioteką gausiai susirinkusiems svečiams A. Navickas pristatė ne tik atvirukus, bet ir paruošė staigmeną – nuotraukų filmą apie Zarasus. Po jo peržiūros daugelis prisipažino, kad Algio užfiksuoti Zarasų vaizdai, čia vykstančių švenčių akimirkos, besišypsantys žmonės – suvirpino širdis, juk taip dažnai būna: kasdien eini pro šalį ir net nepastebi, kokie gražūs Zarasai.

Tą vakarą viešojoje bibliotekoje susirinkę Algio artimieji, bičiuliai, bendraminčiai, buvę mokytojai ir kiti zarasiečiai negailėjo nuoširdžių žodžių fotografui. Sūnus Simas tėčiui dovanojo muzikos kūrinį, o dukra Silvija šeimos vardu pasveikino tėtį gėlių puokšte. Po atvirukų pristatymo susirinkusieji neskubėjo skirstytis: vieni aptarinėjo matytus vaizdus, kiti asmeniškai tarė sveikinimo žodžius, treti, įsigiję atvirukų rinkinį, prašė autoriaus autografo. A. Navickas prieš renginį išreiškė viltį, kad vakaras bus be pompastikos, kupinas tikro, šilto ir nuoširdaus bendravimo. Toks jis ir buvo.

Inga Cibulskienė,
Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene