Taip tolimas ir artimas Maironis

Jau tampa tradicija Bibliotekų savaitę pradėti bendru renginiu visose šalies bibliotekose, kviečiančiu skaitytojus iš naujo atrasti garsiausių Lietuvos rašytojų kūrinius, klausytis jų ar savitai interpretuoti. 2012-ieji Lietuvoje paskelbti Maironio metais, todėl balandžio 23-osios vidurdienis buvo skirtas kunigui, profesoriui, poetui Jonui Mačiuliui, kūrusiam Maironio slapyvardžiu. Šiemet minimas jubiliejus – 150-osios Maironio gimimo metinės.

 „Turbūt nerasime nė vieno, kuris nežinotų, kas yra Maironis. Vieni sakytų, jog tai tautos nepriklausomybės šauklys, kiti – poetas romantikas, dar kiti – kunigas, lietuviško žodžio estetas, – pirmadienio vidurdienį kalbėjo Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Gitana Vasalauskienė. – Tačiau kaip mums, gyvenantiems nuolatinės skubos ir kaitos amžiuje, suvokti šią asmenybę, kaip pagarbiai priartėti prie Maironio idėjų, kaip perskaityti ir suprasti jo kūrybą?“

Biografinės žinios

Kartu su gimnazistais ieškojome, kuo tolimas ir artimas mums Maironis. Mokytoja Gitana trumpai pristatė biografines žinias apie kunigą ir poetą J. Mačiulį.

Maironis gimė 1862 m. lapkričio 2 d. Raseinių krašto Pasandravio dvare pasiturinčių ūkininkų Aleksandro ir Onos Mačiulių šeimoje. Jo vaikystė prabėgo Bernotų kaime. Namuose vyravo šviesi aplinka: tėvai bendravo su vyskupu Motiejumi Valančiumi, motinos pusbrolis buvo knygnešys. Tėvas rūpinosi, kad sūnus ir trys dukros mokytųsi lietuvių ir lenkų kalbų. Būsimasis poetas mokėsi Kauno gimnazijoje.

1883 m. J. Mačiulis įstojo į Kijevo universitetą, kur pasireiškė jo patriotiškumas: sustiprėjo noras dirbti savame krašte tautos labui. Po pirmojo semestro Maironis studijas nutraukė ir ketverius metus mokėsi Kauno kunigų seminarijoje.

Joje vienas iš dėstytojų buvo Antanas Baranauskas, kuris tuo metu dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. A. Baranausko paskaitos žavėjo jaunąjį poetą ir jis nusprendė kūrinius rašyti lietuvių kalba, todėl sudegino gimnazijoje rašytas lenkiškas eiles. Pirmieji Maironio kūrybos kritikai kaip tik ir buvo A. Baranauskas bei Vincas Kudirka, nelepinę būsimo garsaus romantiko pagyromis.

1888–1892 m. J. Mačiulis studijas tęsė Peterburgo dvasinėje akademijoje. Šiuo laikotarpiu jis pirmą kartą pasinaudojo Maironio slapyvardžiu. Slapyvardžio pasirinkimas pagal Maironiškių ar Maironių kaimą parodė jo kultūrinio apsisprendimo gestą. Penkiolika metų profesoriavęs Peterburgo dvasinėje akademijoje, grįžęs į Lietuvą dirbo profesoriumi Kauno kunigų seminarijoje, 1909 m. tapo jos rektoriumi. J. Mačiulis mokėjo net septynias kalbas, daug jėgų atidavė kūrybai, dėstytojo ir administratoriaus darbui. Blėso jaunystės entuziazmas, kaupėsi kartėlis, skaudino jaunųjų modernistų atsiliepimai apie jo kūrybą, dažnai jautėsi nereikalingas ir vienišas. Glaudėsi prie gamtos, kultūros, gelbėjo kūryba. 1927 m. Maironį užpuolė ligos, nors nesiskundė bloga sveikata. 1932 m. birželio 28 d. mirė. Palaidotas Kauno arkikatedroje bazilikoje.